Lituanicon 2020: ateitis yra dabar

Moterys fantastikoje – nuo kompanionių iki visatos gelbėtojų

Gerai pasukę galvas daugelis prisimintų anksčiau itin populiarius mokslinės fantastinės literatūros knygų viršelius ar filmų plakatus su raumeningais vyrukais ir pusnuogėmis moterimis už jų pečių. Šiandien tokių knygų reiktų gerai paieškoti.

Kodėl taip yra? Kaip laikui bėgant keitėsi moterų vaidmuo fantastinėje literatūroje ir kine?

Pirmosios fantastinės knygos autorė – moteris

Pirmąja mokslinės fantastikos knyga laikomas klasika tapęs gotikinis rašytojos Mary Shelley romanas „Frankenšteinas“. Pasakojimas apie mokslininką ir vienišą, pabaisa virtusį jo tvarinį tapo kultiniu ir reikšmingai prisidėjo formuojant fantastikos žanrą.

Paradoksalu – nors pirmosios mokslinės fantastikos knygos autore buvo moteris, net ir šiandien moterims, rašančioms fantastinę literatūrą, tenka susidurti su įvairiais sunkumais. Moterų fantastikos rašytojų situacija nėra tokia gera, kokia galėtų būti.

Iki praėjusio amžiaus vidurio, 1948-ųjų, moterys sudarė vos 10 procentų mokslinės fantastikos žanro autorių. Dar ir šiandien moterys rašytojos apskritai sudaro 40 proc. iš visų publikuojamų spekuliatyviosios fikcijos autorių.

Tiesa, šiandien daugiausiai iš savo kūrybos uždirbanti autorė yra moteris. „Hario Poterio“ sagos autorės Joanne Rowling kūrybą leidėjai atmetė net 9 kartus prieš publikuojant „Harį Poterį ir išminties akmenį“. Marketingo sumetimais, ant knygos viršelio ji pasirašė ne pilnu vardu, o J. K. Rowling. Tą patį triuką, beje, naudojo ir „Frankenšteino“ autorė – ant pirmojo šio romano leidimo viršelio M. Shelley taip pat nepasirašė pilnu vardu.

„Nors tarp fantastinių bestselerių autorių moterų yra mažiau nei vyrų, kai kurios tapo savotiško fantastikos kanono formuotojomis. Be jokios abejonės tarp tokių fantastinės literatūros korifėjų yra ir Žemjūrės pasaulio autorė, žymioji Ursula K. Le Guin, ir daugybės prestižinių premijų laureatė Lois McMaster Bujold, ir „Hugo“ bei „Nebula“ premijų pirmoji laureatė Anne McCaffrey“, – teigia vienas iš Lietuvos fantastinių idėjų ir kūrybos festivalio „Lituanicon“ organizatorių Kastytis Zubovas.

Moterims lėtai, bet užtikrintai įsitvirtinant mokslinės ir maginės fantastikos rašytojų tarpe, moteriškos lyties veikėjoms prireikė šiek tiek daugiau laiko užkariaujant fantastikos žanrą.

Moteris žengia į ekraną ir tampa kompanione

Moters, kaip pagrindinio veikėjo kompanionės, vaidmuo išsilaikė gana ilgai. Tiesa, moters-pagalbininkės rolė atsirado besivystant kinematografijai. Iki tol moterų fantastikoje apskritai stigo.

„Verta atkreipti dėmesį, kad ankstyvojoje mokslinėje fantastikoje moterų apskritai buvo nedaug. Štai žymiajame mokslinės fantastikos klasiko Žiulio Verno romane „20 000 mylių po vandeniu“ nėra nei vienos veikėjos. Ir tai – ne vienintelis autoriaus kūrinys, kuriame nėra moterų“, – dėmesį atkreipė „Lituanicon“ organizatorių komandos narė Rūta Miškinytė.

Skintis kelią į mokslinę fantastiką moterys pradeda kartu su emancipacijos judėjimu. Tuo pačiu metu kūrėsi ir kino industrija. Moteris galima išvysti ir pirmuoju mokslinės fantastikos filmu laikomame George‘o Melies trumpametražiame 1902-ųjų metų filme „Kelionė į Mėnulį“.

George Miles filmas „Kelionė į Mėnulį“ (1902)


Vis dėlto reikšmingiausias ankstyvojo mokslinio fantastinio epo pavyzdys – 1927-aisiais pasirodęs Fritzo Lango režisuotas „Metropolis“. Protagonisto mylimoji Marija tampa sumaišties Metropolyje priežastimi: moters išvaizdą pagrobęs robotas tarp Metropolio gyventojų sėjo paniką ir chaosą. Žinoma, pagrindinio veikėjo pastangų dėka viskas baigėsi laimingai.

„Metropolio“ režisierius moters ekrane idėjos taip lengvai neatsisakė. Praėjus vos porai metų nuo žymiosios juostos sukūrimo, Langas pristatė dar vieną, tiesa, šiandien ne taip gerai žinomą mokslinės fantastikos filmą, kuriame reikšmingas vaidmuo teko moteriai – „Moteris Mėnulyje“. Vis dėlto tiek „Metropolyje“, tiek „Moteryje Mėnulyje“ moterys atliko pagrindinių herojų kompanionių funkciją.

Moters kaip kompanionės vaidmenį televizijos ekranuose Vakaruose įtvirtino žymusis britų serialas „Daktaras Kas“. 1963-aisiais Didžiosios Britanijos gyventojų televizoriuose pasirodęs laiku galintis keliauti ateivis greitai tapo kultiniu personažu. Kartu su formą periodiškai pakeičiančiu Daktaru po kosmoso ir laiko platybes visuomet keliaudavo ir kompanionas. Tiesa, kompanione dažniausiai būdavo kokia nors mergina, nors būta ir išimčių, o 2018-aisiais Daktaras vienos iš savo metamorfozių metu pagaliau tapo moterimi.

Iš kompanionės į heroję

Daugmaž tuo pačiu metu, kai Britanijos ekranus užkariavo Daktaras, į moteris herojes atsigręžė ir mokslinės fantastikos klasika tapęs serialas „Žvaigždžių kelias“ („Star Trek“). Seriale vaizduojamoje ateityje lyčių ir rasių nelygybė neegzistuoja. Nuo pat 1966-ųjų serialas nuosekliai laužė visuomenėje įsišaknijusius stereotipus, pasitelkdamas moteris veikėjas. Viena iš žymiausių ir įspūdingiausių serialo herojų – tamsiaodė Uhura – vertėja, lingvistė, filologė. Būtent ji įkvėpė Mae Jemison, pirmąją juodaodę moterį, tapusią astronaute, siekti savo tikslų ir nenuleisti rankų. Uhura buvo vos viena iš daugelio serialo personažų savu laiku atskleidusių serialo kūrėjų progresyvumą ir nuostatas visuomenės narių lygybės atžvilgiu.

Viena iš reikšmingiausių moterų mokslinėje fantastikoje, prisidėjusių prie standartų laužymo, tapo Ellena Ripley, 1979-ųjų juostos „Svetimas“ pagrindinė veikėja. „Svetimas“ ir jo tęsinys „Svetimi“ supurtė mokslinės fantastikos žanrą režisieriui Ridley Scott vietoje įprasto žanrui vyriškos lyties protagonisto pasirinkus moterį. Tai – vienas iš pirmųjų tokių reikšmingų moterų vaidmenų fantastiniame kine.

Būtent Ripley pramynė kelią moterims kaip pagrindinėms veikėjoms fantastikos pasaulyje. XXI amžiuje kultinių herojų statusą įgavo Katniss Everdeen iš „Bado žaidynių“, „Pašėlusio Maxo“ pasaulio imperatorė Furiosa, o superherojų franšizės „Marvel“ ir „DC“ taip pat vis daugiau dėmesio skiria moterims herojėms ir antiherojėms – nuo Stebuklingosios Moters ar Juodosios Našlės iki Jessicos Jones ar buvusios Jokerio palydovės Harley Quinn.

 „Taip pat vertėtų pastebėti, kad moterys užima vis svarbesnę vietą ne vien mokslinėje fantastikoje. Ta pati protingoji maištininkė Hermiona Įkyrėlė ar drakonų motina „Ledo ir ugnies giesmės“ sagoje praminta Daenerys Targaryen – reikšmingi veikėjai, kurie vargiai būtų sukurti praėjusio amžiaus viduryje“, – teigė „Lituanicon“ organizatorių komandos narė R. Miškinytė.

Akivaizdu, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius iš esmės pasikeitė moterų vaidmuo fantastikoje – iš seksualizuoto objekto jos tapo pasaulio gelbėtojomis.