Lituanicon

Augustė Jasiulytė „Kdfng*(4df\[gir“

1. skyrius, kuriame mokytojai yra kviečiami į susirinkimą. Jie (mokytojai) renkasi į susirinkimą aktų salėje (mokyklos). Visi (mokytojai) susėda. Susirinkimas tuoj prasidės. 

    „12-osios „Paritas” mokyklos pedagogų susirinkimas prasidės po… trys minutės… Susirinkimas prasidės po… dvi minutės ir… penkiasdešimt sekundžių”, – aidėjo ausyse dviejų lyčių balsų duetas. 

    Į mokyklos aktų salę skubo sėstis tamsiai mėlynais kostiumėliais apsirengusių vyrų ir moterų būrys. Ant kiekvienos kėdės atlošo keitėsi ir mirgėjo produktus reklamuojančios hologramos. 

    „Dėmesio dėmesio… Dėmesio dėmesio!  Susirinkimas prasideda. Susirinkimas prasideda“, – skelbė tas pats ramus balsų duetas. 

    Ant pakylos užlipo vyras ir moteris. Staiga visos hologramos ir ekranai pradėjo juos transliuoti. Susėdusieji įsmeigė žvilgsnius į hologramas priešais save ir reguliuodamiesi garso stiprumą, pasuko apvalų diskelį, įtaisytą dešiniosios ausies lezgelyje.

2. skyrius, kuriame kreipiamasi į mokytojus, pristatoma mokyklos susirinkimo dienotvarkė, perskaitomas pranešimas, paskelbiama kavos pertraukėlės pradžia.

    Ant pakylos užlipę vyras ir moteris ėmė kalbėti pagal fonogramą, kurios įrašas buvo tiesiogiai transliuojamas per ausų imtuvus susirinkusiesiems. 

    – Respektabilūs mokytojai, respektabilūs mokytojai, arba kitaip, – žiopčiojo žodžius pagal įrašą pranešėjai, – gerbiami, tai yra vertinami, mokytojai. Susirinkimo dienotvarkė, – balsai stabtelėjo: –  pranešimas bus perskaitytas… pirmas kartas… po pranešimo pirma dalis – kavos pertraukėlė. Po jos – pranešimas bus perskaitytas… antras kartas. Po to – apibendrinimas ir klausimai. 

    „Dėmesio dėmesio, dėmesio dėmesio. Pasiruoškite. Pranešimas bus skaitomas po… penki, keturi, trys, du, vienas, nulis. Pranešimas prasideda”, – skelbė duetas.

    – Naujausių pasaulinio tyrimų centro duomenimis, – skambėjo fonograma, – naujausių pasaulinio tyrimų centro duomenimis, mokinių dėmesio išlaikymo trukmė mokyklose, mokinių dėmesio išlaikymo trukmė mokyklose… trumpinama, kartoju… trumpinama nuo… šešios minutės iki… penkios minutės. Kartoju: mokinių dėmesio išlaikymo trukmė trumpinama, kartoju trumpinama nuo… šešios minutės iki… penkios minutės

    Vyras ir moteris ant scenos sudėjo rankas lyg maldai:

    – Pranešimas bus kartojamas po kavos pertraukėlės. Neribojama prieiga prie išmaniųjų lęšių ir delninių hologramų bus įjungta po trys, du, vienas, nulis. 

Jerwbtiuowėuįš-9ėušiokrnįyjnheį9šuiėįnyuoėįuš0-ejėtowbįkrkrn474dKerhtiuuesghb

Jsnsjkfnsjn

Iiy gjnjkryjkrmglhr[85eg\e]

‚g;

3. skyrius, kuriame aprašoma kavos pertraukėlė, po pirmosios pranešimo dalies. 

    Pedagogai liko sėdėti savo vietose. Kiekvieno ausyse suskambo klausimas: „Ar malonėtumėte kavos? Išsirinkite iš sąrašo, kokios rūšies kavos norėtumėte: espreso, espreso makiato, latės…“ Hologramose įsižiebė skirtingų gėrimų vaizdai. Pasirinkus norimos rūšies kavą, sekė klausimai apie pupelių rūšį, pieno riebumą ir temperatūrą. Pasirodžius įspėjimui, išsirinktas gėrimas materializavosi tose pačiose hologramose. Mokytojai kalbėjosi tarpusavyje, įsmeigę žvilgsnius į delne telpančias nešiojamas hologramas ar per išmaniuosius lęšius baiginėdami realybės šou seriją, žiūrėdami žinias ar matuodamiesi vienkartinius rūbus. 

    Garsiakalbiai vėl pakartojo apie po pauzės pratęsiamą susirinkimą:

    – Neribota prieiga prie išmaniųjų lęšių ir delninių hologramų bus išjungta po… trys, du, vienas, nulis. 

4. skyrius, kuriame aprašoma pedagogų (mokytojų) susirinkimo antroji dalis, tai yra po kavos pertraukėlės.

    Kai visi išmetė kavos puodelius į hologramose pasirodžiusius konteinerius, ant pakylos vėl pasirodė tie patys pranešėjai ir dar kartą perskaitė pranešimą, kuris šį kartą buvo pateiktas su vaizdo medžiaga. Kai moteris su vyru žiopčiojo „Naujausių pasaulinio tyrimų centro duomenimis“, hologramoje pasirodė balto pastato nuotrauka, kurią pakeitė gelsvais kostiumėliais apsirengusių ir išsišiepusių mokslininkų komanda. „Mokinių dėmesio išlaikymo trukmė“ lydėjo filmuota medžiaga su parėmusiais iš nuobodulio smakrą mokiniais. Tada ant šio vaizdo iššoko skaičius šeši, jis buvo perbrauktas ir jį pakeitė skaičius penki. 

D,fgnmdekdgt kermh\df4

H5dh

‚\gklgdh

    Po pranešimo iš garsiakalbių pasigirdo tranki popdaina. Hologramoje pasirodė animacinis šuniukas Toro ir mokytojai pakilo iš savo vietų. Šuniukas lankstė galvą. Tą patį atkartojo ir mokytojai. Tada šuniukas, pakėlęs viršutinę dešiniąją leteną, ėmė su ja tapšnoti sau per galvą, tuo pačiu metu su kairiąja sukdamas ant pilvo ratą. Po minutės Toro pakvietė pakeisti rankas. Po to sekė riešų mankšta. Šuniuko hologramai dingus, mokytojai kiek sutrikę ir žvalgydamiesi aplinkui susėdo į vietas. 

    Po mankštos sekė pranešimo apibendrinimas:

    – Mokinių dėmesio išlaikymo trukmė trumpinama nuo šešios minutės iki penkios minutės. Mokiniai dėmesys ne šešios minutės, o penkios minutės. Ne šeši, o penki. Ar turite klausimų? 

    Pedagogai suskubo per delnines hologramas siųsti klausimus.

    – Tai ar tai reiškia, kad dabar ne penkios minutės, o keturios minutės? Na… tai yra trumpinama? Tas, pats žinote kas? – pakartodavo mokytojo užduotą klausimą balsų duetas ir po pauzės atsakė per ausines: – Mokinių dėmesio išlaikymo trukmė trumpinama, kartoju trumpinama nuo… šešios minutės iki… penkios minutės.

    Pasibaigus susirinkimui mokyklos laikrodžių mechanizmai buvo automatiškai perprogramuoti. Skambutis skelbė pertrauką ne po šešių minučių, o po penkių. 

5. skyrius, kuriame vyksta tekstų archeologijos pamoka, mokiniai ruošiasi brandos egzaminui, skaito eilėraščio ištrauką. Skambutis skelbia pirmąją pertrauką.

    – Dėmesio dėmesio! Šiandien pamoką pavaduos mokytojas Akselis. Neribota prieiga prie išmaniųjų lęšių ir delninių hologramų bus išjungta po… trys, du, vienas, nulis.

    Klasėje pasigirdo nepasitenkinimo atodūsis.

    – Priešais save greitai pamatysite tekstologijos brandos egzamino užduotį, – skambėjo ausų imtuvuose išmaniųjų instruktorių balsai: – Kaip žinote, atsižvelgdami į jūsų atsakymus, Omni išrinks jums geriausiai tinkančią profesiją, kurios mokysitės baigę mokyklą. Omni sėkmės rodiklis 99.99 %. Primename, kad skaitymo egzamino užduotys yra vienintelės, neturinčios atsakymo variantų, – tai išgirdę, mokiniai pasipiktinę susižvalgė vienas su kitu. – Turėsite dvi minutės atsakymui į klausimą suformuluoti. Tekstologijos egzamino metu galite rinktis neatsakyti į nė vieną klausimą – taip aiškiai parodysite, kad nenorite dirbti jokiose, kalbinių įgūdžių reikalaujančiose srityse. 

    – Taigi, pradėkime… – šį kartą prakalbo mokytojas, o nebe išmanieji instruktoriai, – skaitysime šio… – stabtelėjo mokytojas lyg ieškodamas žodžio, – teksto ištrauką du kartus. 

    Ant rašomųjų stalų pasirodė vienas kitą keičiantys skaičiai: 3, 2, 1, 0. Baltomis raidėmis įsižiebė tekstas. Ausyse suskambo lėtai skaitantis eilėraštį moters ir vyro balsų duetas. Jam perskaičius žodį, šis nusidažydavo tamsiai mėlyna spalva.

    – Tu, pūgele, <…>,

    Kam visur sniegus sijoji,

    <…>,

    Kad vaikeliui vis sunkiau

    Būtų bristi į mokyklą

    Per pusnynus, <…>? 

    Po penkių minučių nuo pamokos pradžios suskambo skambutis. Hologramoje pasirodė dienos akių mankšta. Po jos vėl suskambo skambutis.  

6. skyrius, kuriame po pirmosios pertraukos tęsiasi tekstų archeologijos pamoka. Mokiniams dar kartą perskaitomas tekstas, pateikiamas pirmas klausimas. Skambutis skelbia antrąją pertrauką.

    Eilėraščio ištrauka buvo perskaityta dar kartą.  

    – Taip… – pradėjo mokytojas lyg nesiryždamas, – man buvo pranešta, kad per ankstesnes pamokas aiškinotės daug tekstų ištraukų, todėl eisime tiesiai prie klausimų. 

    Hologramoje vėl švystelėjo skaičiai 3, 2, 1, 0 ir ji pateikė klausimą: „Apie kokį išnykusį metų laiką rašoma tekste?“

    Mokiniai nuleido galvas į delnines hologramas. Jų atsakymai buvo automatiškai nusiųsti mokytojui.

    Vėl nuskambėjo skambutis. 

    „Apeikime du ratus aplink mokyklos pastatą, skambant šios savaitės populiariausių dainų top trys“, – sušuko šuniukas Toro iš hologramos. 

Kmgeporjyn

Rierypojerjdfgnkjdjheportyieroyierogkter]tpw][tjeoyhjepyj

kmthkpdnmkpd

7. skyrius, kuriame mokiniai sužino atsakymą į pirmąjį klausimą. Skambutis skelbia trečiąją pertrauką.

    – Omni, pateikite atsakymą į klausimą numeris vienas, – paliepė mokytojas. 

    – Apie kokį išnykusį metų laiką rašoma tekste? – suskambo ausų prietaisuose Omni balsas. – Teisingas atsakymas: žiema. 

    – Matau, kad į šį klausimą teisingai atsakė pusė klasės, – prakalbo mokytojas, žiūrėdamas į savo delninę hologramą. Priešais save matote, kaip taisyklingai rašyti žodį žiema. Primenu, kad automatinis rašybos klaidų tikrinimas egzamino metu bus išjungtas… Ar pasiruošę kitam klausimui?.. 

    Mokiniai susiėmę už plaukų nenoriai linktelėjo.

    „Kodėl vaikui sunku eiti į mokyklą?“ – suskambo ausyse ir įsižiebė ant rašomųjų stalų klausimas.

    Mokiniams buvo duotos dvi minutės, nuskambėjo skambutis. Šį kartą šuniukas Toro nepasirodė. Dešimčiai minučių buvo leista neribotai naudotis išmaniaisiais lęšiais ir delninėmis hologramomis. Abiturientai buvo tokie išvargę, kad nebesikalbėjo, tik karts nuo karto sukrizendavo, pamatę ką nors juokingo. 

    Per pertrauką mokytojas sutrikęs kalbėjosi su Omni.

8. skyrius, kuriame mokiniai sužino atsakymą į antrąjį klausimą. Skambutis skelbia ketvirtąją pertrauką.

    – Man nepavyko gauti Omni atsakymo į klausimą numeris du, todėl negaliu patikrinti jūsų atsakymų. Taip visada būna po atnaujinimų… Nusiųsiu nusiskundimą į bazę, – pranešė pavaduojantis mokytojas. 

    Pavaduojantis instruktorius susimąstęs tyliai sumurmėjo po nosimi klausimą ir dar kartą perskaitė eilėraštį. 

    – Taip… kad būtų lengviau atsakyti į šį klausimą, pabandykime supaprastinti… eilėraštį. O gal… prie teksto turėtų būti pridėta vaizdo medžiaga, – mokytojas pasimetęs įnirtingai pirštu vedžiojo per grafas. 

    Staiga klasę perskrodė balsas:

    – Vaikui sunku eiti per sniegą, kaip per smėlį. Tik gal dar sunkiau, nes sniegas šaltas ir krenta iš dangaus, kaip per smėlio audrą, – garsiai prakalbo tamsiaplaukis vaikinas.

    Mokytojas net pašoko iš netikėtumo. Visi mokiniai, išpūtę iš akis, atsisuko į prakalbusįjį.

    – Laikantis lygybės principo, visi klausimai ir atsakymai mokytojui siunčiami raštu. Pamokos metu niekas nesikalba, – priminė Omni. 

    – Grįžk į savo kaimą! – piktai sušuko vaikinui mergina.

    Iš kažkur atsirado judantis trimatis šūdo fantomas. Šis kojytėmis nubėgo iki prakalbusio mokinio ir užlipęs rūbais įsitaisė jam ant galvos. Tada ant vaikino marškinių įsižiebė užrašas „KAIMIETIS“.  

    – Laikysis parą, – pranešė didžiuodamasis pašaipūnas ir visi vienu balsu nusižvengė. 

    Mokytojas norėjo kažką sakyti, bet nuskambėjo skambutis. Šį kartą hologramoje pasirodė paliepimas mokiniams bendrauti tarpusavyje. Kiekvienas įsmeigęs akis į delninėse hologramose bėgantį smėlio laikrodį kalbėjosi apie savaitės realybės šou ir skirtingų modelių sapnų gaudykles. 

9. skyrius, kuriame mokiniams pateikiamas trečiasis klausimas. Skambutis skelbia ketvirtąją, paskutiniąją, pertrauką.

    –  „Kas parašė šio eilėraščio ištrauką?“ – paklausė Omni.

    Mokiniams buvo duota laiko atsakyti į klausimą. 

    – Omni, pateikite atsakymą, – paliepė mokytojas.

    – Kas parašė šio eilėraščio ištrauką? – pakartojo klausimą Omni. – Praeitų metų teisingas atsakymas: poetas. Šių metų teisingas atsakymas rašytojas.

    Nuskambėjo ilgasis skambutis. Šuniukas Toro priminė mokiniams išgerti stiklinę vandens ir suvalgyti obuolį. 

Dokhjkyr;‘šū‘57yul]\4d[

T;ky‘if8t\[ų]pdiolkrpl5yk75dt4ku

mx

10. skyrius, kuriame pavaduojantis mokytojas pildo pranešimą ir klausia Omni, išmaniųjų instruktorių, nežinomų žodžių. 

    Robotikos mokytojas Akselis visada neapkentė tekstų archeologijos pamokų, todėl neapsidžiaugė sužinojęs apie paskyrimą pavaduoti susirgusį mokytoją. Jis lengviau atsiduso mokiniams išsinešdinus iš kabineto. Vyras neskubėdamas įvertino pamokos kokybę, parašė pranešimą apie incidentą ir, pridėjęs nusiskundimą Omni, viską išsiuntė vadovybei. Iki darbo pabaigos jam buvo likusios dešimt minučių. Neturėdamas ką veikti ir vis dar žiūrėdamas į atsakymus savo delninėje hologramoje, jis užklausė Omni jam nežinomų žodžių.  

    – Omni, kas yra poetas?

    – Klausti, kas yra rašytojas, – atsakė Omni.

    – Kas yra rašytojas?

    –Rašytojai rašydavo meninius kūrinius, kaip romanus, noveles, dramas ir taip toliau. Tai, – balsas stabtelėjo, – dvidešimt pirmas amžius, – įrašas vėl sutrūkinėjo, – pabaigoje išnykusi profesija, kurią pakeitė tekstininko profesija. 

    – Kodėl rašytojo profesija išnyko? 

    – Kodėl rašytojo profesija išnyko? – pakartojo klausimą Omni. – Rašytojo profesija išnyko… dvidešimt pirmas amžius… pabaigoje. Dvidešimt pirmas amžius – tai šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 2001 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 2100 metų gruodžio 31 dieną, paženklintas socialinės nelygybės, klimato kataklizmų, masinių žmonių migracijų, epidemijų. Ar pasakoti daugiau apie dvidešimt pirmas amžius? – paklausė Omni. 

    – Ne, ne… aš klausiau ne apie dvidešimt pirmas amžius… amžių… Koks ten buvo klausimas? Gerai, pabandysiu taip: kodėl rašytojas profesija išnyko? 

    – Kodėl rašytojas profesija išnyko? – pakartojo klausimą Omni ir lukterėję atsakė: –  Mažėjant skaitančiųjų skaičiui, paklausa literatūros rinkoje nuo dvidešimt pirmas amžius trečias dešimtmetis smuko iki tokio lygio, kad rašytojo profesija buvo patekusi į prasčiausias išgyvenimo galimybes turinčių specialistų sąrašą, kuriuo vadovaudamasi vyriausybė skatino jaunimą rinktis perspektyvias ir valstybei naudingas specialybes, motyvuodama apsisprendimą naujausiais tyrimais, nustačiusiais, kad šios profesijos atstovai daug dažniau serga depresija, nusižudo… 

    Skelbdamas darbo dienos pabaigą, sucypė Akselio laikrodis ir buvo aktyvuoti išmanieji lęšiai, kartu su neribotu delninės hologramos naudojimu ir galimybe jungtis prie tinklo. Mokytojas slinko holograma žemyn, rinkdamasis, ką užsisakys vakarienei ir per ausines klausydamasis savaitės populiariausio šou. Jau spėjęs pamiršti nemėgstamą pamoką, jis švilpaudamas išėjo pro mokyklos pastato duris. 

***

h heyerlein nuotrauka iš Unsplash