Folkloras fantastinėje literatūroje. Pokalbis su rašytojais

Fantastinė literatūra visada skolinosi iš jau egzistuojančių pasakojimų. Folkloras yra puikus įkvėpimo šaltinis konstruojant kūrinio pasaulį, ryškinant veikėjų charakterius ar plėtojant temas. Mitams, liaudies pasakoms ar legendoms būdingos pasakojimų schemos gali padėti struktūruoti tiek didesnės, tiek mažesnės apimties kūrinius, o folklore sutinkami elementai bei vaizdiniai – suteikti jiems simbolinio gylio, atliepti ar net kritikuoti socialines normas bei perduoti žinojimą apie tai, ką reiškia būti žmogumi. Sujungdami tradiciją ir vaizduotės žaismą, kūrėjai gali įsteigti įtraukiančius antrinius pasaulius, patraukiančius savo kultūriniu atpažįstamumu bei naujoviškumu.

Kaip folklorą padaryti patrauklų šiuolaikiniam skaitytojui? Ar tautosakos elementų taikymas nesuproblemina kūrinio originalumo? Kaip folkloras gali prigyti mokslinės fantastikos žanre? Kaip folkloro elementus taiko šiuolaikiniai lietuvių rašytojai, kuriantys fantastikos žanrui priskiriamus kūrinius?

Dalyvaus –

Justinas Žilinskas Fantastų bendruomenei puikiai pažįstamas rašytojas, savo vaikams ir paaugliams skirtoje trilogijoje apie kauką Gugį supinantis fantastiką, istoriją ir mitologiją. Paskutiniojoje serijos dalyje – „Kaukas Gugis ir sielų akmuo“ (Aukso žuvys, 2023) veikia kunigaikščiai, laumės ir maumai, o baltiškasis folkloras įgalina lakią rašytojo vaizduotę.	Kotryna Zylė Pasižymėjusi vaikų rašytoja, savo kūryboje aktyviai besiremianti lietuvių tautosaka ir mitologiją, šiemet pristatė pirmąjį suaugusiesiems skirtą romaną „Mylimi kaulai“ (Aukso žuvys, 2024), sukėlusį dideles bangas lietuvių literatūros lauke. Ypatingas romano pasaulis apjungia kaimo folklorą ir miegamųjų rajonų kasdienybę ir taip įtaigiai atskleidžia kasdienybės magiškumą.
Lina Žutautė Vaikų rašytoja ir iliustruotoja taip pat pristatė pirmąjį romaną suaugusiems „9 apgamėliai“ (Alma littera, 2024), kuris papildo negausias lietuviškų siaubo žanro atstovų gretas. Kūrinys įtaigiai apjungia prieštaras: fantastiškumą ir kasdienės buities situacijas, keistą praeitį ir košmarišką dabartį, kaimo gyvenimą ir atpažįstamą šiuolaikybę.	Justina Kapeckaitė Istorija, mitologija besidominčios fantastės distopinės apysakos paaugliams „Tyroji Aušra“ (Nieko rimto, 2024) centre – futuristinis stiklo kupolo dengiamas miestas. Šiame technologiniame stebukle karaliauja visagalė deivė Aušrinė, kuriai garbinti skirti specialios šventės ir ritualai, o jos atėjimo į valdžią pasakojimas paverstas mitu.

Pokalbį moderuos literatūrologijos doktorantė Radvilė Musteikytė.