Lituanicon XXXIII: Miestas

Anapus ekrano – laiko rate įsisukęs sostų raganius. Pokalbis apie naujausias fantastinės literatūros ekranizacijas ir ne tik

Iš literatūros kino kūrėjai įkvėpimo semtis ėmė vos pastarajam atsiradus – pirmosios ekranizacijos autoriumi laikomas vienas iš kino meno tėvų George‘as Melies, ekranizavęs brolių Grimų užrašytą „Pelenę“. Nors kinas per šimtą trisdešimt metų įsitvirtino kaip atskira vizualiojo meno rūšis su atskira kalba ir savitomis raiškos priemonėmis, panašu, kad kino ir literatūros orbitos viena nuo kitos pernelyg nenutolo.

Apie tai itin vaizdžiai liudija ir pastaraisiais metais pasirodžiusių literatūros kūrinių ekranizacijų skaičius, jei konkrečiai – serialų ar serijų formatu. Reikia pripažinti, kad fantastinių serialų, atitinkamai ir fantastinių knygų ekranizacijų gausai pastaraisiais metais reikšmingos įtakos turėjo suklestėjusios namų kino platformos: HBO ir Sostų žaidimas ar Jo tamsiosios jėgos, Netflix ir Raganius ar Sandman‘as, Amazon ir Galios žiedai ar Laiko ratas bei begalė kitų.

Po ilgos įžangos trumpai drūtai – būtent apie fantastinės literatūros ekranizacijas serialų pavidalu festivalio metu ir pakalbėsime. Kas yra gera ekranizacija? Kiek ekranizacijų žiūrovui jau yra per daug? Kodėl vieni kūriniai sukelia žiūrovų lūkesčius labiau, o kiti – mažiau? Pokalbyje dalyvauja popkultūros apžvalgininkas Liutauras Elkimavičius, kartais juokais sakantis, jog žiūri prastus (ir ne tik) serialus tam, kad to daryti nebereikėtų kitiems, lietuvišką tiktoką užkariavusi istorikė ir muziejininkė Kristina Petrauskė bei visuomenininkas, socialinių tinklų nenaudėlis Dovydas Skarolskis. Pokalbį moderuoja istorikė ir šiokia tokia fantastė Rūta Miškinytė.