47. Jaunius Jaunius “Žirgo kelias”

– Atleiskit, ponai, bet man reikia eit kaku.

Pasakęs tai šachmatininkas atsistojo ir griebė už roboto krupjė galvos norėdamas ją pasukti ir tada robotą parversti, kad kakta atsitrenktų į stalą. Galva pajudėjo tik savavališkai – sukosi link lošėjo veido. Neturėdamas laiko pokalbiui, šachmatininkas tiesiog čiupo pinigus iš rankų, kad net ranka nusičiupo į jo ranką. Kiti žaidėjai irgi jau buvo atsistoję, bėgikas pradėjo tiesiogine prasme bėgti iš pastato.

Iš nenusivalytos nosies lindo snarglys į išorinį pasaulį. Buvo nuspręsta tai pataisyti su roboto nykščiu. Pilnai jis į vagio nosį neįlindo. Vagis greitai įsikišo pinigus į kairiąją kišenę ir rado antrą paskirtį rankai – metė ją į besijivintį priešą. Trys taškai į jo didelę nosį: svetimo žmogaus snarglys ir kraujavimas. Priešas krito ant kelių, išsiėmė nosinę, nes adrenalino po tiek žalos pakankamai nebus.

Liko išsisukt nuo apsauginių androidų. Kol kas jie stovėjo ramiai, nerodydami noro gintis ženklų. Šachmatininkas jau turėjo planą – juos peršokti. Jis sustojo, kad galėtų įsibėgėti kaip olimpinis bėgikas. Jam priartėjus maždaug 15 metrų nuo androidų, androidai nutaikė savo lazerinius automatus. Laiku tai pastebėjęs, bėgikas nusuko į tualeto pusę. Tualete nusituštino.

– Jau pakakojau! – atvėręs duris surėkė. – G3 į H1…  – priešais stovėję ginkluoti androidai uždėjo jam antrankius.

Žirgas (vadinkim jį taip dėl jo greičio) tikėjosi egzekucijos arba paskutinio perspėjimo. Pagal Lietuvos įstatymą, asmuo negrąžinęs skolų per metus, siunčiamas mirti viešai pasikariant savo gyvenamoje vietoje. Tokios neturint – valstybė aprūpindavo, nes visiškai negailestingam būti yra nežmogiška. Recidivystai tampa androidų vergais nuo dviejų iki šešių metų (mažai kas iškentėdavo). 

Pas Žirgą atėjo kalėjimo korpuso sargybiniai, irgi androidai. Apsidžiaugė manydamas, jog jam bus suteikta malonė turėti advokatą dėl gero elgesio vieną parą. Tačiau buvo nuvestas į būtiną šlapinimosi sesiją. Kalinys gali duoti prašymą pats nueit tris kartus per dieną, bet dvi sesijos su priežiūra yra privalomos. Distopinis mėšlas.

Bet po prižiūrimo šlapinimosi kalinys buvo įstumtas į tamsų kambarį. Kilo mintis, kad buvo pakeistas jo korpusas, kol neišgirdo kitos gyvybės keliamų garsų. Ta gyvybė spaudinėjo šviesos jungiklį, kuris neveikė kaip jungiklis. Kažkur kažkas rėkė. Žirgas, pasitaisydamas savo nugarą prie sienos, netyčia nuspaudė magišką mygtuką ir buvo šviesa, kuri apšvietė barzdotą nepažįstamąjį. Jis pažvelgė į kalinį ir pabandė vėl nuspaust jungiklį. Riksmai pasibaigė.

– Ne visi mes galim praustis tamsoje, sere. – davė pastabą pastabusis Žirgas.

– Ne visi mes kalbam britiškai, mesjė,

– Ne visi mes kalbam itališkai, fiureri.

Fiureris prisėdo prie stalo belaukdamas to pačio iš kalinio. Praradęs nuotaiką žvilgsnių kovai, priėjo prie reikalo. Jis, žirgas, privalo grįžti į šachmatų pasaulį, bet tokį, kokį dievina visa šalis. Dabar tai yra kas mums seniau buvo krepšinis, tik dabar nereikia stebėti milijonierių vyrų, kovojančių dėl oranžinio kamuolio su juodomis juostomis.

– Tu šūdinas šachmatų žaidėjas…

– Tu šūdinas šūdas. – pertraukė įsižeidęs įžeistasis.

– Anksčiau tu buvai žinomas kaip vienas iš geriausių šachmatų kompozitorių Europoje. Tada liūdnai baigės žmonos gyvenimas… – lengvai nuspėjęs Žirgo veiksmus, nelaukdamas panaudojo elektrošoką. – Liūdnai užsibaigs ir tavo, jei dar bandysi kažką juokingo. Aš suprantu tave, nieks nenori mokėt už stalo žaidimo uždavinius. Niekam nerūpi menas. Žmonės nori laimės liudesyje ir smurto, tačiau jo rizika užgožia norą. Tai kas belieka? Žmonėms reikia meno pridengtu smurtu, tik tada jie gali juo susidomėti. Žinoma, tai labai seniai žinoma, bet mūsų šaliai tik dabar žinoma kaip genialiai suteikti jos vaikams šią pramogą. Ar dar pameni žirgo kelio uždavinį?

– Tarkim taip. Bet ką tai turi bendro su „smurtiniu menu”? 

Žirgui „žirgo kelio” uždavinys nebuvo dalykas iš kito pasaulio, tačiau pats būtent šiuo šachmatų matematiniu uždaviniu nelabai domėjosi. Jame asmuo turi judinti žirgo figūrą taip, kad ji apeitų visą lentą, neatsistojant ant to pačio laukelio.

– Tada pristatau tau ateitį, į kurią tave kviečiu – žirgo kelias aplink visą Lietuvą. Kaip jau žinai, žirgas gali grįžti netoli kur seniau buvo, bet niekada ten pat. Jis visada juda į priekį. Tačiau visa tai būtų nuobodu žiūrovams be kliūčių žirgui. Dėl to gali nebijoti, kelis mėnesius būsi apmokamas šio sporto žirgams sukurto kovos meno.

– O ką, negaliu tiesiog kautis kaip žmogus?

– Ar esi matęs kada nors filmą „Seksas ir dzen”? Bus panašiai, bet vietoj arklio lytinio organo tu gausi visą arklio kūną, tik liks ta pati galva.

– Tu beprotis. Aš atsisakau. Nužudykit mane geriau, kol nepasiemiau tavo galvos.

– Gerai, tik išklausyk šito. Mes turim tokią dovaną, kurios tau Senelis Šaltis niekada neįpirktų – mes žinom kur tavo žmonos skriaudikas. Daryk kaip mes norim ir išpildysi savo gyvenimo tikslą.

Būsimą žirgą Žirgą šie žodžiai privertė atsisėsti prie stalo. 

– Kada galiu pradėti?

Išsišiepęs žaidimo vedėjas padėjo ant stalo pultą ir pradėjo jį valdyti. Kažkas daužėsi į duris. Pultininkas priėjo jų atidaryti. Iš jų išlindo DJI Mavic ketursraigtis dronas, kuris trenkėsi valdytojui į veidą, jog pultas parkrito ant grindų ir dronas chaotiškai skraidžiojo kambaryje. Pultas buvo laiku grąžintas į rankas, kad situacija būtų pataisyta.

– Dar nepripratęs prie jo. Pasisveikink su kamera, nuo dabar prasidės tavo filmas. Tai įeis į Blu-ray diską.

Tą naktį, po sutarties sudarymo, būsimas čempionas buvo išvežtas furgonu kūno zoomorfizacijos operacijai. Buvo parinkta juoda spalva. Pagal sutartį, pergalės atveju, pilnas žmogiškasis kūnas turėjo būt atkurtas. Vaizdinė dokumentacija prasidėjo tik operacijai įvykus. Iškart po jos pasitiko palaikymo šokėjos. Žirgas (vadinkim jį taip dėl jo išvaizdos) pirmą dieną į treniruočių salę atjojo su šešiom rožėm burnoje. Būtent žirgo kelio žaidimui sukurtas kovos menas vadinosi muay arklovan. Be muay arklovano dar vyko simuliaciniai žaidimai po taisyklių išklausymo. Dėl reklavimosi reikalavimų Žirgui teko vesti moterį, kad visiems parodytų sporto progresines vertybes. Iš viso ruošimasis truko 3 mėnesius.

Pagaliau atėjo diena palikti savo neoninį tvartą, pripildytą treniruočių manekenais. Pradžios taškas buvo nustatytas Vilniaus šacho stadione, vietoj mato Kaune. Į jį susirinko aštuoni tūkstančiai žiūrovai. Žymiai mažiau nei tilpdavo 2034-aisiais metais nugriautame vadinamame Nacionaliniame stadione.

Žirgas turėjo savarankiškai laisvu metu sužinoti geriausią maršrutą. Ponai ir ponios, pirmas sustojimas – Anykščiai! Ar pamatysime poetiškas skerdynes šilelyje? Po trijų ėjimų, ant sustoto miesto, bet koks pilietis turi teisę užpulti žirgą. 

Iš žirgo užpakalio važiavo BMW automobilis. Tai pastebėję šimtas dvidešimt kadrų per sekundę filmuojantys dronai, priartėjo arčiau potencialios scenos. Automobilis papypsino. Dėkites saugos diržus, mielieji mielieji! Žirgas tai ignoruoja, brutalu.

– Kur varom, šarvuotas asile? – paklausė jaunuolis vairuotojas pakomentuodamas apie Žirgo deimantinius šarvus.

Šarvuotasis sustojo, mašina veiksmą atkartojo. Žirgas prijojo prie vairuotojo.

– „Kurva” lenkiškas keiksmažodis. Čia Lietuva.

– Ką… Kodėl tu ne Asilijoj?

– Aš ne asilas, aš priklausau Equidae šeimai. 

– Iš kur man tai žinoti? Tavo siela asilo.

– „Iš kur man žinoti”? Ant kitos sėdynės yra knyga apie arklius.

Jaunuolis atsisuko atgal. Dronas įskrido į mašiną, kad tai parodytų žiūrovams.  Išties, tai buvo knyga apie juos. Jis pasiėmė ją ir susirado puslapį apie asilus. 

– Čia rašo asilai irgi priklauso Equidae šeimai!

Pirmoji muay arklovano veiksmo demonstracija – „salotų valgymas”. Žirgas kandosi savo žmogiška burna į argumento priešininko galvos plaukus ir nudaužė jo veidą į vairą. Auka iš lėto nugriuvo ant pedalų. Galvai atsirėmus į pedalus, mašina staiga pradėjo važiuoti. Nenorėdamas palikti jaunuolio gyvo, Žirgas užšoko ant mašinos stogo. Reikėjo atsigulusiam laikytis. Ant priekyje esančio medžio išlipo trys raketsvaidžiais apsiginklavę kovotojai. Jie vienu metu paleido raketas į važiuojantį BMW. Žirgas išskrido kažkur į dangų ir jame dingo. Transliacija buvo pertraukta reklamos. 

Pradžioje vyko montažas visokių žmonių, kurie nenusižudo iš baimės. „Vis dar esate gyvi, nes neturite kiaušų arba kiaušinių padaryt tai ko reikia? Išbandykite atvirkščią matą – leiskite tai kitiems už jus padaryti. Turite priešų arba draugų, kurie nužudytų jus, jei būtų supykdyti? Ši šachmatinė užduotis padės jums nuimti atsakomybės jausmą nuo savo mirtes. Likite nekalti!”

Kol buvo rodoma pirmoji reklama, Žirgas jau buvo atsidūręs Latvijoje. Labai sužeistas, jis kuo skubiau bandė surasti gydomųjų medžiagų. Jis aptiko kažkokios žalios žolės fermą. Už jo pasigirdo balsas.

– Tu irg kanaps atėjai parūkyt, bičiuls?

Tai buvo dar vienas žmogagalvis arklys, bet afrolatvis.

– Aš niekada nematęs juodo arklio. – pasakė juodos spalvos Žirgas.

– Pasižiūrs į veidrods.

– Tai nepakeistų tavo spalvos. – Žirgas apsižvalgė kur buvo veidrodis. – Čia net jokio veidrods nėra.

– Atsikast žols ir būs.

Lietuvis arklys paklausė braliuko. Tuojau netoli pasigirdo artėjančios policijos sirenos.

– Seko man, braliuks. 

Ir Žirgas nusekė naują draugą iki jo slėptuvės. Tačiau po kelių valandų susiprasto esantys areštinėje, kurioje buvo ne šokančios moterys, o persirengėliai policininkai. Kol jie nematė, Žirgas išmokino draugą muay arklovano pradmenų. Atėjus jų laikui būti tardytiems, jie susitvarkė su apsauga ir pabėgo. Ar Latvija leis savo kaimynei nupirkt CCTV medžiagą?

Tikrojoje slėptuvėje buvo papildomai arkliams sukurtos žolės, kurią Žirgas su latviu kramtė žiūrėdami japonišką animaciją „Umamusume” apie antropomorfines kumeles. 

Dingusiam žaidėjui pasigirdo balsas iš ausinukų. Jis atsiprašė šeimininko ir paliko žiūrėjimo sesiją. 

– Kartoju, ar girdi? 

– Taip, mano fiureri.

– Mano žmonėms buvo pasakyta tu Latvijoje. Mums reikia tikslios tavo vietos. Tave grąžins lėktuvas į tam tikrą vietą. Niekas neturi teisės žinoti kur tu iš tikrųjų buvai. Ar tau aišku?

– Taip, fiureri.

– Nustok mane taip vadinti, senjorita.

Žirgas grįžo į svetainę pasakyt kitam žirgui, kad privalo grįžti į savo šalį. Pabandė padėti išjungti televizorių, kadangi arkliams tai sunku net naudojant žmogišką burną. Pultelio mygtukai buvo išlupti.

– Ei, kitą kartą pažiūrėkime „Mano mažasis ponis”, kai grįšiu aplankyt. 

– Geriau pažaist su šachmats, šachmatininienkas.

– Aš šūdinas žaidėjas. – ištarė paskutiniuosius žodžius uždarydamas duris.

Žirgui vėl teko bėgti nuo policijos, kol atvyko išgelbėti lėktuvas. Po pusvalandžio trukusio skrydžio Žirgas vėl buvo Lietuvoje, Kaune. Vieta buvo apsupta žiūrovų, kurie rodė kelią į baltą bokštą. Prie bokšto privažiavo JLTV šarvuotis, iš kurio išlindo žaidimo vedėjas. Jis ragino gestais Žirgą atjoti, tačiau jo nepastebėjo. Teko užrėkti į ausinę. Iš išgąsčio nukrito kaip Vytautas nuo arklio, bet nenumirė. Baigus kantrybei, iki Žirgo buvo nusigauta su JLTV.

– Eik, atsikeršyk amžiams. Tavo dovanėlė bokšte. 

Vedėjas kalbėdamas pakėlė savo dešinę ranką taip, kad Žirgas pagalvojo jis norėjo paspausti jo kanopą. Kai žmogus arklys pradėjo ją kelti, žmogaus rankos pakeltos jau nebuvo. Pamatęs pakeltą kanopą, išsiėmė mikrofoną ir pridėjo jį prie jos. Po kelių sekundžių ji pakilo iki Žirgo burnos.

– Ką norėtum pasakyt pasauliui prieš tiek ilgai lauktą momentą?

Tyla, Žirgas stovėjo ramiai.

– Na, mūsų čempionas ne žodžių, o veiksmo žmogus.

Auditorija džiūgavo.

– Aš neinu į tą bokštą! – džiūgavimai užtilo, visa minia aiktelėjo. – Visą gyvenimą svajojau apie kerštą, nes nebuvo nieko kas galėjo užpildyti mano tuštumą. Nužudydamas žudiką nesijausčiau geriau nei pats mirdamas. Mano žmona buvo tik androidė. Tai tiesa, kad devyniasdešimt penki procentai žmonių yra niekas, bet vienas yra kažkas. Nėra prasmės matuot priešininką dėl karalienės paėmimo ne todėl, kad bet koks pėstininkas gali tokia tapti, bet todėl kad karalienė yra tik paprasta parduodama figūrėlė. Todėl…

Žirgo galva krito ant žmonių kaip roko žvaigždė. Vienas iš sargų nukirto ją kirviu. Kameros nustojo filmuoti.

Tą dieną žiūrovai žaidimu buvo nusivylę. Tai kuriuos jis prajuokino. Bet šachmatų dievas šypsojosi.