Lituanicon XXXII: DraKonas

Dr. Andrej Spiridonov pranešimas: Drakonai ir kitos chtoninės būtybės. Jų koncepcinių šaknų paieška – prieš-mokslas priešistorėje

Drakonai ir kitos chtoninės gigantiškos būtybės randamos daugybės tautų mitologijose ir tikėjimuose. Jos dažnai tapatinamos su nesuvaldomomis gamtos galiomis ir stichija bei jų materializacija žmonių vaizduotėje. Mūsų rūšies žmonės su tokia pačia pažinimo galia, gebėjimais apibendrinti ir suprasti, gyveno mūsų planetoje jau apie tris šimtus tūkstančių metų. Drakonai, turintys prototipinę roplišką išvaizdą, spjaudantys ugnį ar nuodus, dažnai nemirtingi – yra priešingi mums daugeliu savo savybių. Žmonės keliaudami po pasaulį ir plisdami po kontinentus nuolatos susidurdavo su jiems nematytais reiškiniais ir gyvūnais. Ugnikalniai, žemės drebėjimai ir milžiniški potvyniai ledynmečio pabaigoje buvo pirmykštės žmones bauginančios gamtos stichijos. Šiuos gamtos reiškinius žmonės bandydavo suprasti suteikdami jiems gyvąją formą nepanašią į žmogų. 

Žmonės taip pat aptikdavo milžiniškų praeities padarų fosilijas, kurios papildydavo tuometinį žmonių supratimą apie matomą ir plikomis akimis nematomą, praeities, požemio, o galbūt tiesiog tolimąjį pasaulį. Juk tuomet pasaulis buvo nepažintas, milžiniškas ir neaprėpiamas. Šioje stebimų gamtos kataklizmų, sutiktų gigantiškų ir egzotiškai atrodančių gyvūnų bei atsitiktinių radinių prieš-mokslinėje sintezėje ir reikėtų ieškoti drakonų atsiradimo istorijos.

Dr. Andrej Spiridonov – Vilniaus universiteto paleontologijos ir geologijos profesorius. Jo tyrimų sritis yra Žemės sistemų ir astronominių veiksnių įtaka gyvybės evoliucijai visuose laiko, erdvės ir taksonomijos masteliuose. Su kolegomis dr. Andrej Spiridonov aprašė naują globalaus atšalimo ir išmirimų laikotarpį, kuris buvo pavadintas Šilalės vardu.