Piktosios dvasios, juodoji magija ir rožinis „Nekronomikonas“: siaubo kinas Indijoje – Deimanto Valančiūno pranešimas Lituanicone

Indijos populiarusis kinas (neretai įvardijamas tiesiog terminu „Bolivudas“) yra paprastai siejamas su melodraminiu formatu, dainų ir šokių intarpais bei sentimentaliomis, nuspėjamo siužeto meilės istorijomis. Tačiau iš tiesų Indijos kino istorija yra ilga ir spalvinga. Eksperimentai su žanriniu kinu Indijoje prasidėjo dar nuo 1949 m. gotikinės stilistikos filmo „Rūmai“ (Mahal), o siaubo kino banga kilo aštuntajame dešimtmetyje. Siaubo kino evoliucijai Indijoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, įtaką padarė fenomenalus filmo „Egzorcistas“ (The Exorcist) populiarumas. Tačiau kaip siaubo kino žanras prisitaikė prie kitų kinematografinių tradicijų ir kultūrinių kontekstų? 

Šioje paskaitoje kartu su dr. Deimantu Valančiūnu pažvelgsime į siaubo kino žanrą Indijos kinematografinėje tradicijoje. Aptarsime žanro istoriją, temas, socio-politinius kontekstus bei panagrinėsime, kaip Vakarų siaubo kino migravimas ir adaptacija Indijos kultūroje inkorporuoja ir transformuoja vietines mito-religines bei folklorines tradicijas. Drakonų čia galbūt ir nesutiksime, tačiau bus moterų-gyvačių, kerštaujančių deivių, dainuojančio Drakulos ir kitų Indijos siaubo kino elementų, pabrėžiančių jo išskirtinumą globalioje siaubo kultūroje.

Apie pranešėją:

Doc. dr. Deimantas Valančiūnas yra Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto Azijos kino ir vizualiosios kultūros docentas. Jo tyrimų laukas apima Azijos populiariąją kultūrą, žanrinį (siaubo, gotikinį) kiną ir literatūrą, atminties ir pokolonijines studijas. 

Dėstomi dalykai: Hindi kalba; Azijos vizualioji kultūra; Indijos modernizacija

Mokslinių tyrinėjimų sritys: Komercinis Indijos kinas, Indijos siaubo ir mažo biudžeto filmai, Azijos vizualioji kultūra ir kinas, Hindi kalba, Pokolonijinė teorija, Tapatybės studijos, Indijos nacionalizmas