Lituanicon XXXII: DraKonas
Skandinavistikos centro dėstytoja dr. Rasa Baranauskienė prie atšalusios lavos Islandijoje

Apie pabaisas ir žmones: išbandymas drakonu – dr. Rasos Baranauskienės pranešimas Lituanicone!

Aprašymas:

{Drakonas} gyvena vaizduotėje labiau kaip wyrd (tapsmas) nei wyrm (gyvatė), labiau likimas nei reptilijos slankstelių rinkinys. Drakonas tapatinamas su šešėlių horizontu, Psalmyno mirties šešėlio slėniu, įsikūnijimu žinojimo, giliai įsišaknijusio rūšyse, to tikrojo žinojimo apie kainą, kurią tenka mokėti už fizinį ir dvasinį išlikimą.“

Seamus Heaney, Įžanga į Beowulfą, xix.

Drakonai – paslaptingos būtybės, skirtingais pavidalais ir formomis pasirodančios įvairiose pasaulio kultūrose. O koks gi drakonas sutinkamas viduramžių germanų šaltiniuose? Kartu su dr. Rasa Baranauskiene pasinerkime į senąją skandinavų literatūrą, kaip antai Poetinės Edos giesmę Fáfnismál (Favnio kalbos) bei retai nagrinėjamus šaltinius – skaldų poezijos keningus, kuriuose vartojami žodžiai dreki (drakonas) arba ormr (gyvatė), ir išsiaiškinkime, kokia čia drakono funkcija? Ką kalba drakonas?

Apie pranešėją:

Dr. Rasa Baranauskienė – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro dėstytoja, keliautoja, įvairių kalbų (tarp jų – švedų, islandų, farerų, keltų) žinovė ir vertėja.