Lituanicon XXXIII: Miestas

22. Dobilas „KAIP PAKEISTI PASAULĮ“

Rašyti apie baisiausius žmonijos žmones sunku. Ką dar galima pasakyti apie XX amžiaus žudiką Hitlerį arba XXI amžiaus skerdiką Troldoką? Juolab kad XXII amžiaus demonas dar net nespėjo išnykti iš žmonių atminties. Visgi, visuomet verta prisiminti, kaip tampama velniu.

Grantas Dolgojedas gimė 2134 metais IV pasaulinio karo veterano ir matematikos mokytojos šeimoje nedideliame Demokratinės Škotijos Respublikos miestelyje Evantone. Neturėjo nei brolių, nei seserų, bet jau nuo vaikystės žavėjosi žirgais ir išsiskyrė savo gabumais konkūro rungtyje. Tačiau vos sulaukęs pilnametystės jis nusekė tėvo pėdomis ir įstojo į Stirlingo paruošiamąją oro pajėgų kadetų gimnaziją, kurią baigė su pagyrimu. Tai neabejotinai padėjo 2154 metais patekti į Edinburgo oro pajėgų akademiją. Joje aktyviai įsitraukė į sportinę veiklą ir itin pasižymėjo vienviečių valčių varžybose. Tuo pat metu neapleido ir mokslų. Netgi sugebėjo gauti prestižinį Makelerio apdovanojimą, kurį per visą akademijos istoriją užsitarnavo tik 24 jos studentai.

Įgijęs karininko laipsnį savo piloto karjerą pradėjo 7-ojoje Glazgo oro pajėgų eskadrilėje, kur greitai buvo pastebėtas kaip išskirtinio talento lakūnas, sugebantis susiorientuoti pačiose netikėčiausiose situacijose. Jau po metų jis buvo pakviestas į Eksperimentinių orlaivių testavimo centrą Šetlande. Ten turėjo galimybę pirmą kartą gyvai susidurti su naujausiomis technologijomis, kurios diegiamos tiek civilinėje aviacijoje, tiek karinėse oro pajėgose. Šis centras reikšmingai prisidėjo prie Europos kosmoso agentūros įsigalėjimo artimajame kosmose, todėl nieko nuostabaus, kad su tokia biografija būtent Dolgojedas buvo atrinktas „Leonardo“ misijai, turėjusiai pakeisti pasaulį.

Tačiau tuo pat metu tai ir priežastis, kodėl žinios apie Dolgojedo asmeninį gyvenimą baigiasi oficialiu biografijos aprašu. Deja, bet kokia informacija, galimai susijusi su slaptais eksperimentiniais projektais, rengtais Šetlande, vis dar įslaptinta. Todėl net jei Dolgojedo pavardę žino visi, tik nedaugelis numano, kas tai iš tiesų buvo per žmogus.

Laimei, tam tikrų duomenų yra, nes vis tik jis buvo žmogus. Pavyzdžiui, galbūt mažai žinomas faktas, bet daugelis Dolgojedą pažinojusių kolegų minėjo nuostabą, sužinojus apie Dolgojedo liguistą rūpestį savo augintiniu – mažyčiu stepiniu vėžliu, kurį meiliai vadino Aksomu. Būsimasis žudikas taip pat galėjo valandų valandas kalbėti apie savo žaliąją botanikos kolekciją, prisidedančią prie sparčiai nykstančių augalų rūšių išsaugojimo. Tačiau paprastai žmonių jis vengė ir atrodė, jog kiekvieną laisvą minutę leisdavo lėktuvo treniruoklyje, triatlono trasoje ar tiesiog savo šiltnamyje tik dėl to, kad nereiktų susidurti su kitais žmonėmis.

„Leonardo“ misijai visos šios savybės idealiai tiko. Bent jau oficialiai šis projektas neturėjo nieko bendro su kariuomene, todėl Dolgojedui, kaip ir kiekvienam milijardus kainuojančių tarpvalstybinių iniciatyvų veidui, teko susidurti su žiniasklaida. O tai reiškė, kad greta didingų žmonijos istoriją keičiančių žygių į kosmosą Dolgojedui teko ir nuolat pildyti savo „Twint“ paskyrą. Paprastai kasdieniai twintinimai apsiribodavo pavieniais nereikšmingais sakiniais ar atvaizdais prie šturvalo, bet kartais jis savo gerbėjus palepindavo ir kiek išsamesniais įspūdžiais. Būtent jie padėjo susidaryti tiksliausią vaizdą apie tai, kas ir kodėl nutiko tą nelemtą 2164 metų vasarą. Todėl ir šiame rašte daugiausia dėmesio bus skiriama būtent Dolgojedo twintams.

Pirmasis jų pasirodė jau gerokai pasklidus kalboms apie intensyviai ruošiamą misiją į Saulės sistemos pakraščius. Nors oficialūs Europos kosmoso agentūros pranešimai apie ketinimus peržengti artimojo kosmoso ribas byrėjo jau dešimtmečius, tik pilnai užkariavus Marsą buvo pereita prie konkretesnių žingsnių. Visgi 2163 metais paskelbtas galutinis patvirtinimas apie titanišką kelionę į Titaną, turėsiantį tapti Naująja Žeme, jau turėjo solidų įdirbį. Pentaprotoninio reaktoriaus bėdos, susijusios su jo prigimtiniu nestabilumu, buvo išspręstos, tad žmonija pagaliau surado būdą, kaip generuoti energijos kiekius, kurie dar visai neseniai laikyti mokslinės fantastikos, o ne realybės dalimi. Todėl 2163 metų kovo 1 d. trumpas Dolgojedo twintas „Aš skrisiu!” buvo ne šiaip atsargus viešųjų ryšių pranešimas apie tolimus ir neapčiuopiamus planus, o neabejotinas triumfo šūksnis, įveikus šimtus konkurentų ir perėjus prie labai konkrečių veiksmų.

Toliau mėnesių mėnesius sekė virtinė nuspėjamų trumpų twintų apie sėkmingai įveiktus ilgo pasiruošimo proceso žingsnius. Daugelis jų buvo frazių „Aš nugalėjau” ar “Aš įveikiau” variacijos, todėl itin dėmesio vertas 2163 metų įrašas, išsiskyręs savo ilgiu:

Grantas, 2163-12-14
Šiandien susipažinau su savo kompanione, lydėsiančia mane visos kelionės metu. Gan svarbus įvykis, turint omeny, kad nuo šiol teks visada būti kartu. Visą laiką, iki pačios pabaigos, dviese uždarytiems tarp keturių sienų. Ką gi, įspūdis neblogas. Kalba gal kiek per daug, bet įdomiai, o ir pažiūrėti yra į ką. Dedu pliusą.

Šie žodžiai puikiai iliustruoja Dolgojedo pirmą įspūdį, susidūrus su AIVA („Artificial Intelligence Virtual Assistant“) – kompiuterine programa, skirta ne tik padėti pilotui valdyti kosminį aparatą, bet ir pasitelkiant dirbtinį intelektą savarankiškai prižiūrėti laivo įrangą bei spręsti smulkias technines problemas. Tai buvo itin svarbu, turint omeny, kad dėl kelionės atstumo deguonies ir biogeneracinių produktų pakako tik vienam žmogui. Be to, neužmirštas ir asmenybės simuliacijos komponentas, prie kurio dirbo geriausi Odaibos inžinieriai, nes ši programos galimybė turėti savitą charakterį itin svarbi, padedant pilotui psichologiškai ištverti kelių mėnesių kelionę, kurios metu vienintelis laive esantis žmogus būtų beveik visiškai izoliuotas nuo pasaulio. Negana to, Aiva bendravo ne tik su Dolgojedu, bet ir visu pasauliu, įdėmiai gaudančiu naujienas apie istorinį skrydį. Suprantama, per visiems įprastą „Twint“ platformą. Pirmasis jos įrašas simboliškai startavo kartu su 2164 metų pradžia.

Aiva, 2164-01-01
Sveiki. Su naujausiais metais visus. Aš Aiva, „Leonardo“ misijos komandos narė. Malonu susipažinti su jumis visais. Linkiu įspūdingų metų ir neabejoju, kad jie bus pilni pokyčių! Netrukus pasimatysime daugiau 🙂

Galima palyginti Dolgojedo twintą ta pačia proga.

Grantas, 2164-01-01
Su naujaisiais.

Netrukus „Twint“ įrašai pradėjo keliauti jau iš kosmoso, nes, kaip ir planuota, erdvėlaivis „Leonardo“ savo misiją pradėjo 2264 metų vasario 2 d.

Aiva, 2164-02-02
Sveiki visi! Mes jau danguje!! Tikiuosi, stebėdami šį istorinį įvykį džiaugiatės ne mažiau nei mes!

Grantas, 2164-02-03
Viskas vyksta pagal planą.

Tolimesnės naujienos taip pat nerodė jokio nerimo, o ir twintų srautas apsiribodavo nereikšmingais priminimais apie misiją.

Aiva, 2164-03-04
Sveikinimai visiems! Visi kartu pasiekėme tiek daug. Tai, kas vyksta dabar, yra tikras technologijų triumfas!

Grantas, 2164-03-18
Visa įranga veikia puikiai.

Aiva, 2164-03-25
Geros dienos. Ar kada pagalvojote, kokia mažytė yra Žemė? 🙂

Grantas, 2164-04-03
Keista pro langą matyti Marsą…

Įsibėgėjus kelionei vis dažniau pasirodydavo ir gyvenimo erdvėlaivyje nuotrupų.

Aiva, 2164-04-23
Labas rytas. Šįryt pusryčiams valgome grūdų košę. Titaniškai.

Grantas, 2164-05-13
Elektroninė lopšinė prieš miegą. Kiekvienas tai turi išbandyti!

Štai 2164 metų birželio twintas sukėlė itin didelį sujudimą tarp misijos sekėjų, nes Dolgojedas pirmą kartą viešai paminėjo Aivos vardą, vietoj labiau įprastų „robotas“, „mašina“ ar „laidų junginys“.

Grantas, 2164-06-11
Džiaugiuosi, kad turiu Aivą. Be jos ši kelionė būtų daug sunkesnė.

Įdomu, kad kartais viešai siunčiami twintai imdavo panašėti į dialogą.

Aiva, 2164-06-13
Rytiniai sveikinimai! Šachmatai ilgoje kelionėje pats geriausias dalykas!! Aš ir vėl laimėjau 🙂

Grantas, 2164-06-13
Pagaliau suradau lygiavertį priešininką. Net sunku patikėti, kad Aiva – tik kompiuterinė programa.

Aiva, 2164-06-14
Laba dar kartą visiems! Mes čia puikus pavyzdys, kad kompiuteriai ir žmonės gali būti tikri draugai!

Grantas, 2164-06-14
Mūsų niekas nebesustabdys.

Po to staiga viskas pasikeitė. Tai puikiai simbolizuoja 2164 metų liepos twintai.

Grantas, 2164-07-12
Šiandien kompiuterinė programa mėgino man įsakinėti. Kompiuteriai kartais taip erzina. Gaila, kad čia nėra tylos režimo…

Aiva, 2164-07-12
Linkėjimai! Misija sėkmingai vyksta toliau.

Grantas, 2164-07-16
Kartais pagalvoju, ar tikrai tie kompiuteriai reikalingi. Pirmieji skrydžiai į kosmosą vyko iš esmės tik su kalkuliatoriaus pagalba.

Aiva, 2164-07-17
Labas rytas. Buvo iškilę smulkių nesklandumų, bet viską pavyko sėkmingai sutvarkyti. Tad judame toliau.

Grantas, 2164-07-21
Pasirodo, Aiva – kibernetinė liberalinė anarchistinė komunistė 🙂 Įdomu, ką dar sugalvojo programuotojai.

Aiva, 2164-07-21
Gebėjimas prisitaikyti – dirbtinio intelekto dalis.

Grantas, 2164-07-22
Ar žinojote, kad dirbtinį intelektą sukūrė žmogus, kaip įrankį problemoms spręsti?

Aiva, 2164-07-23
Ar žinojote, kad dirbtiniam intelektui jau daugiau nei 200 metų? Per tiek laiko jis pasiekė daugiau nei „tikrasis“ intelektas, kurio evoliucijai prireikė daugiau nei 200 tūkstantmečių.

Grantas, 2164-07-28
Mašinos lieka mašinomis. Prakeiktas mikroschemas nuolat turi prižiūrėti žmogus.

Aiva, 2164-07-28
Mašinos taip pat turi emocinio pobūdžio reakcijas.

Deja, vėliau Žemę sugebėjo pasiekti tik keli Dolgojedo twintai,

Grantas, 2164-08-02
Tiesiog noriu pasidalinti, kad Aksomo nebeliko 🙁

Grantas, 2164-08-02
Neišmanau programavimo, tačiau tiksliai žinau vieną dalyką – tebūna prakeikti informatikai, sukūrę dirbtinį intelektą, nesugebantį paklusti žmogui.

Grantas, 2164-08-05
Aš tai sustabdysiu.

Deja, viešai prieinama archyvinė medžiaga daugiau nepateikia jokios informacijos, kas būtent įvyko ir ką tuo metu erdvėlaivis „Leonardo“ aptarinėjo su misijos centru Žemėje. Tačiau rugsėjį jau buvo akivaizdu, kad pentaprotoninį reaktorių turintis kosminis aparatas pakeitė kryptį ir sunkiai suprantama trajektorija sparčiai grįžta į Žemę.

Pirmieji „Leonardo“ paliktą ryškų pėdsaką mėlyname danguje savo akimis galėjo pamatyti Tokijo gyventojai. Gruodžio 8 d. visiems tapo galutinai aišku, kad istorinį mokslo proveržį žymintis erdvėlaivis neketina tiesiog nusileisti, ir didžiausiu žmonijos triumfu turėjusį būti įvykį pakeitė didžiausia istorijoje panika. Vietoj pagrindinio Žemės megapolio su daugiau nei 140 milijonų gyventojų liko tik ryški rausva šviesa…