36. Karolis Gričius. Eilinis Reisas

-Sako, būna prekeiviai – pamėklės. Pasirodo iš niekur ir siūlo gryną medžiagą už grašius. Nežinia nei iš kur gauna, nei kur gyvena. Bet pirkę didesnį kiekį greitai miršta arba tiesiog pradingsta. Jis tikras verslo pabaigos ženklas.

Patys tie piloto pašnekėjimai, bekramtant vandenyje sumirkytą sausą davinį. Galvotų jis apie nusileidimo problemas, automatika ne visagalė. Kita vertus jaunuolis bent kažką sugeba skirtingai nuo kitų dviejų.

-Kokios dar šmėklos, Benai. Rimti dileriai taip teritoriją išsivalo nuo konkurentų. O medžiaga gryna, nes reikia atskirti kas kokį produktą stumdo. Aš gerai…- archeologą būtina turėti nežinomų radinių vertinimui po eilinių tarpplanetinių teisminių ginčų. Kas tuos artefaktus daiktus mūsų geldoje kada nors matys. Pirmyn gabenom pramoninius robotus, o dabar suspaustas atliekas perdirbimui atgal.

-Universiteto paskaitų išmintis, ar ne Matai?- pabandau pajuokauti.

-Kas tą archeologiją studijuoja. Aiškinau gi, atvyksti, užpildai popierius. Už studijų paskolą užsiperki ir prekiauji. Kaip kitaip žmogui verstis dideliame mieste. Po to studijos baigiasi ir netenki prieigos prie progresyvaus jaunimėlio… Mes irgi galėtume pelningesniu kroviniu užsiimti.

-O tie tavo tatuiruočių kristalai – jie nepelningi?- eilinį kartą bandau pasmalsauti.

-Šimtą kartų aiškinau. Vežu brolio žmonos pusseserės tėvo versliukui. Sertifikatus rodžiau. Pagalba šeimos nariams. Jie už transportą nepajėgūs susimokėti.

-Girdėjau,- viltingai prabilo pilotas,- kad narkotikus gabena implantuose. Paimtumėme norinčių dalyvauti porno industrijoje. O už pavėžėjimą pakeliui…

-Tektų jas suvalgyti, nes po mėnesio baigtųsi maistas. Jei…

-Jei dėtume į valgio ruošinių talpas, gal ir pavyktų,- susimąstė Benas.- Kam tai rūpi. Vieni milteliai ir tyrės ar kiti. Mažas nuostolis kanistro tokių nesuvalgyti.

– Be šansų,- prabilo neaiškios spalvos košę lėkštėje vartanti Inesa.- Maistas itin kontroliuojama sritis. Kalorijų balansas, mikroelementai, priemaišų priežiūra. Apsauga dėl naujų mikroorganizmų paskleidimo…

-Ir jei kiltų įtarimų, reikėtų nešioti išskyrų surinkėjus,- likę trys pasimuistė.- Tokios didelės sauskelnės. Pradžioj dar nieko, bet gerai prikaupę atrodo kaip balionai. O jau kai valyti reikia…

-O implantus sudėti galėtum?- pilotas grįžo prie erotinių svajonių.- Tik didelių reikėtų. Į šlaunis dabar madinga, eina bent poros litrų talpos.

Mergina kažką numykė ir pradėjo valgyti. Įtariu, kad jai ir rimtesnę žaizdą susiūti būtų problema. Nieko nuostabaus, jei samdant svarbus tik vienas kriterijus. Procentinis – kiek minimalios algos ir išlaidų dengia įvairios įdarbinimo priemonės ar lygybės skatinimas. Turbūt jau laikas juos ruošt netolimai ateičiai.

-Nusileidus, pasitaiko mėgėjų uždirbti iš atvykėlių. Jei kas pristotų su kvailais klausimais…

-Apie implantus ir šmėklas?

-Apie sveikatos sutrikimus,- pagyvėjo medikė.- Organų prekyba…

-Orientuotais į greitą pritarimą. „O Jūs irgi ausis turite?“,- pasigirsta darnus prunkštimas.-  Atsakymą „Taip“ gali įrašyti, pridėti prie paslaugų užsakymo ir pateikti sąskaitą. Kol vietinė sistema atsirinks, laivas bus išvykęs. Nenorėsite pasilikti – teks susimokėti. Dar būna, kad vietiniai apsimeta šiukšlių maišais. Vienam išpjauna skyles akims, o kitais apvynioja galūnes ir liemenį. Pamačius ką nors panašaus…

*

-Gal į dezinfekcinį skystį sumetė?

Dar nemačiau naujų įgulos narių, kurie kontrabandos nevežtų. Naujokai keliauja į miestą, jų daikčiukai į šiukšlių konteinerį. Šiukšlėmis rūpinasi mano jaunystės laikų draugelis Edis. Jis už pinigus iš realizacijos sumoka vietiniams pareigūnams, kad jie pasirūpintų mieste besitrinančia įgula. Visi laimingi, užsiėmę ir nesidomi, kodėl laivas kiekvieną kartą keičia visą tepalą, ar kas bake iš tiesų plaukioja. Tik jei nėra neleistinų daiktų…

-Piloto žurnalus irgi galiu paimti,- siūlosi Edis.

-Tuos pornografinius?

-Atvežtiniai turi paklausą. Kolekcionieriams patinka. Beje automobilis grįžta…

Liūdnai pažvelgiau link angaro. Dabar kaip tik ir tetrūko visų skysčių, kristalų ir erotinės spaudos savininkų. Įgulai išnuomotas automobilis sustojo netoli laivo ir iš jo nervingai dairėsi apkūnus policininkas. Privalomo porininko nesimatė.

-Ar bagažinėn turistus sukišai?- bandė lėkštai pajuokauti Edis. Muitinė, pareigūnai ir visokios institucijos buvo jo rūpestis.

-Turistai – mūsų patrulinėj mašinoj.

-Susitarėm, gi.- primečiau, kad vėl norės pinigų.- Vežat į nuovadą, apiforminat. Vėliau aš atsiimu, Edis susimoka. Ne pirmas kartas.

-Jie mūsų mašina važinėjasi,- išspaudė surūgęs pareigūnas.- Jei sudaužys…

Neklausydamas detalių griebiau draugelio telefoną. Atsiliepė tik po penkto pyptelėjimo.

-Tai kaip einasi?- paklausiau, stengdamasis nekelti balso.- Rami kelionė, be nutikimų?

-Viskas normaliai,- ragelyje pasigirdo piloto Beno balsas.- Tik Inesa truputį paklydo, bet gal…

-O kodėl aš prie mūsų automobilio stoviu, jei tu neva juo važiuoji?

-Viršininke, čia taip nutiko. Ten buvo tie šiukšlių maišai, kur pasakojot, ir klausimai ir dar… Bet mes juos išdūrėm.

Edis žvengdamas tempė tatuiruočių medžiagas į savivartį. Policininko fizionomijoje linksmesnių emocijų nesimatė.

-Perduok ragelį Matui, nes dar bešnekėdamas kur įvažiuosi.

-Jie iš karto prie mūsų pristojo. – pradėjo berti archeologas.- Klausė ar ne vietiniai esam. Ir dokumentų prašė – turbūt reikėjo duomenų toms netikroms sutartims. Ir automobilis be šviesų buvo – tikras vietinių gaujų požymis. Visai kaip įspėjot.

-Kam stovinčiam patruliniam automobilyje šviesas jungti? – suniurzgėjo pareigūnas.

-Ir kaip išsisukot?

-Pasakėm, kad šiukšlių maišai juda – turbūt plėšikų pasala. O kai nusisuko, dėjom į kojas. Apsukom apie pastatą. Ir jų transportas greitesnis. Tai…

-O salono dėtuvėj nežiūrėjot?

-Hmm… jie rimtai pasiruošę. Čia pažymėjimai, baudos kvitai ir net papildoma kepurė. Rimta gauja, ne kitaip.

-Tai kur varot, vyrai?

-Galvojom atgal ir laive slėptis. Bet jei mūsų auto grįžo…

Pačiu laiku susimąstė. Storulio policininko veide galima buvo aiškiai perskaityti, kas jų laukia.

-Spauskit tiesiai atgal.- ragelyje pasigirdo bandymai prieštarauti.- O jei jus tikra policija dabar sustabdytų?  Turiu keletą pažįstamų, pabandysiu tyliai paderinti. Bet teks likusį laiką sėdėti laive ir niekur nesirodyti. Ir neskambinkit, nes susekti gali.

-Gerai.- telefonas spragtelėjo ir išsijungė.

-Nėra taip blogai,- beviltiškai bandžiau rasti pozityvo.- Nereikės sulaikymo protokolų pildyti. Jis neblogai vairuoja, tikiu neapibraižys.

-Be protokolo – už kurą iš algos iš algos išskaičiuos.- išspaudė pareigūnas.

-Mes užmesim ant išlaidų,- giliai atsidusau dėl nuolat didėjančių išlaidų.- Tik čia negalima laukti. Pamatę, dar supanikuos ir į kokią tvorą įsimontuos. Edis paveš.

-Šiukšliaveže iki nuovados?- skeptiškai numykė pareigūnas.

-Mes iš esmės patys kelionės metu šiukšliavežėje gyvenam. Vežam suspaustą…

-Geriau jau šituo,- pareigūnas bakstelėjo į  nuomotą automobilį.- Vis tiek reikės Jūsų paukštytės popierius pildyti. Ją kitas ekipažas sulaikė.

Sutarėm, kad palauks už kvartalo, kol galėsiu jų pačių patruliniu visureigiu privažiuoti. Per tą laiką jo porininkas užkąs spurginėje. Irgi mano sąskaita. O mums su Edžiu, dar reikėjo pabaigti potencialios kontrabandos paieškas.

*

Nuovadoje vietoj pasisveikinimo man išvardino krūvą straipsnių, paragrafų ir skirsnių. Tiksliau jų numerius. Dar sekretore dirbanti mergužėlė posaldžiai pridėjo, kad teisinių konsultacijų neteikia, bet stende – nebrangių teisininkų kontaktai. Teko skambint Edikui, kad bent jau žmonių kalba prabiltų

-Žinai, ką Jūsų mergužėlė viršilai padarė?- ūsuotas pareigūnas paklausė taip mielai, tad nutariau patylėti.- Paprašė, porą siūlių uždėti. O dabar reikia aiškintis ne tik iš kur žaizda, bet ir koks šundaktaris nelegalia medicinos praktika užsiima.

-Jūsų patruliai, – pabandžiau keisti temą,- uždegimo spynelę sugadino. Aš nuomos kompanijoje irgi…

-Net nebandyk lyginti. Čia reputacijos klausimas.

-O normaliai į ligoninę kreiptis negalėjo?- liūdnai paklausiai, žvelgdamas į koridoriumi atvedama medikę.

-Jis su partnere kartais audringai ginčijasi. Abu pareigūnai. Po kiekvieno karto daryti vidinius tyrimus, abu šalinti nuo pareigų… Nebus kam dirbti. Ligoninė savo tvarką turi, registruoja, klasifikuoja, pranešimus pildo. Turi pasiūlymų?

-Edis galėtų sumokėti,- standartiškai pasiūliau.

-Nejuokinga. Tu gi gabus pasakas sekti, pabandyk…- dar betrūko, kad apie mūsų bendrus reikalus prie įgulos pasakotų.

-Medicininis robotas.- atsargiai pradėjau.- Tikrinot krovinį, buvo botas. Neaiškūs dokumentai, įjungėt bandymui, klaidingai suprato ir susiuvo ranką.

-Aha,- numykė pareigūnas.- O žaizda iš kur?

-Esu girdėjus,- netikėtai įsiterpė Inesa,- kad jie labai blogai siūlės išima. Būna iki kaulo žirklėmis.

-Visi pradėjo rėkti,- pagavau įkvėpimo kibirkštėlę,- botas vėl neteisingai suprato ir prapjovė su viskuo. Mechanizmas rekvizuotas ir utilizuotas, viršila į ligoninę.

-Viršininko nuomonės paklausiu,- sumurmėjo policininkas ir dingo už koridoriaus posūkio.

-Aš visad norėjau dietologe būti,- verksmingai pasiskundė Inesa.- Bet mano biochemijos pažymiai blogi. Ir vidaus…

-O tai perlaikyt negalėjai?- irzliai nutraukė sekretorė.- Valstybinę kalbą penkis kartus bandžiau, ir nieko – dokumentus ruošiu.

Giliau įkvėpiau, kad susilaikyčiau nuo komentarų.

-Norėjau,- nosimi šniurkštė medikė.- Bet brolis truputį profesoriui paaiškino.

-Taip jau labai iškeikė?

-Ne, – numykė Inesa.- Brolis išvis nešnekus. Tik žandikaulį dviejose vietose sulaužė.

-Medibotas netinka,- pareiškė vėl pasirodęs pareigūnas.- Vertingas – konfiskavimo aktas, perdavimas utilizacijai. Jei pasidomėtų…

-Įpareigojot savininką utilizuoti. Perdavė uosto komunalininkams. Edikas parašys pažymą.

-Klaus, kodėl  iškart nepasakojo,- nukirto ūsuotis.

-Nenorėjot savininko įvelti. Toks viršilos pažįstamas ir labai malonus žmogus. – bakstelėjau pirštu į save ir jis vėl pranyko koridoriuje.

-Tada man teliko,- gailiai pratęsė Inesa,- speciali programa – „Moterys kosmose“.

Kol aš bandžiau prisiminti kiek ta programa moka už jos stažuotę, sugrįžo interesantų reikalus tvarkantis pareigūnas.

-Ji pasigyrė dėl ko sulaikėm?- pasidomėjo.- Raudonųjų žibintų kvartale įžeidė…

-Aš tik paklausiau, ar implantai traška paspaudus. Pas mus tokių…

-Ir tada krumpliais ne mažiau kaip tris kartus sudavė per krūtinę…- pareigūnas paskaitė vieną iš atsineštų lapų.

-Tai perkusija vadinasi,- medikė įsistebeilijo į  jai atkištą dokumentą.- Tikrai ne.

-Yra pareiškimas, su registracija, medžiagos numeriu,- dėstė policininkas. – Oficialus nagrinėjimo laikas bent trys savaitės. Tiktų estetinės chirurgijos licencija. Kainuoja daug ir kursai penkiems mėnesiams.

-Netiktų, – sumurmėjau, beviltiškai žiūrėdamas per Inesos petį – „Sekso industrijos darbuotojo anketa“.- Dėl kelių siūlių gerokai perlenkiant…

-Galim formint kaip industrijos tarpusavio santykius. Edis pažįsta jų profsąjungos atstovę.- tęsė pareigūnas. Išsitraukiau rašiklį ir pradėjau pildyti duomenis – Inesa Doloresa Glušokaitė, profesija…

-Dar slapyvardžio reikės,- vėl pragydo sekretorė.- Medikė užimtas. Galim vardus išversti – būtų Skausmingoji Avis.

-Inesa reiškia ugnį o ne avį,- pabandė prieštarauti sulaikytoji.

-Jei laisvas – imsim.

*

Grįžęs apstaugiau įgulą profilaktiškai. Antrąkart dėl dingusių daiktų. Dezinfekcinis skystis – su jos gebėjimais nereikalingas. Sertifikuoti kristalai? Ir kaip tokie protingi į šitokią skylę patenka. Galės sekančioj kelionėj vežt dvigubai. Jeigu prekeivį susiras. Vietoj dezinfektanto. Žurnalai? Turim šios srities specialistę. Numečiau naująją Inesos licenciją ant bendro stalo. Pokalbis pasisuko lengvesne tema ir buvo galima bent žinutes pasiskaityti. Komunalininkai rašė:

„Skystis tinka tik denatūratui. Žurnalai mažai paklausūs. Variklio alyvą perdirbsim. Tatuiruočių medžiaga be priemaišų. Reikėtų daugiau.“

Edikui visados ir visko reikia daugiau. Dvigubas kiekis itin grynos medžiagos iš nežinia kur esančio prekeivio… Prisiminiau ankstesnes šnekas. Teritorijos kovos… kam galėtų rūpėtų tas varganas ketvirtis tonos atsarginiame tepalo bake. Būsiu eilinį kartą per daug apie industrinį folklorą prisiklausęs.