Greta Katkevičienė. Tarp mokslo ir vaizduotės: M. K. Čiurlionio kosminės vizijos

Pirmosios kosmoso nuotraukos, planetų susidarymo teorijos, bandymas viską pagrįsti mokslu ir tuo pat metu – tikėjimas angelais, sielos kelionėmis į skirtingas planetas – M. K. Čiurlionio laikmetis pilnas prieštarų ir balanso paieškų. Įvairiausios idėjos, šiandien galbūt skambančios juokingai, anuomet įkvėpė ne tik mokslinius tyrimus, bet ir vaizduotę: išsekus moksliniam pagrindimui į erdvę įžengdavo menininkai, pratęsdami tyrimus su klausimu „o jeigu?”. M. K. Čiurlionis, itin domėjęsis astronomija, buvo vienas iš tokių menininkų-tyrėjų. Jo paveiksluose randame astronominių atradimų, tuometinių filosofinių tyrinėjimų užuominų, tad natūraliai kyla klausimas: kas paremta jo laikmečio faktais, o kas jau vaizduotės darinys? Kokį meno ir mokslo santykį atskleidžia šio kūrėjo darbai?

Pranešėjas: Greta Katkevičienė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus muziejininkė, parodos „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai” viena iš kuratorių.