28. Adomas Rutkauskas. Stumtelėti miestą

Tiesą sakant, jei ne šitokia įtampa, galima buvo pagalvoti, kad tai – tiesiog įprastos pratybos. Toks pats drybsojimas miške ir laukimas, kuriame persimaišo tingumas ir jaudulys, toks pats šalimas naktį, ta pati miško tyla. Tik šįkart – viskas nepalyginamai rimčiau.

Kai pagalvoji – ironiška. Šioje užduotyje nebuvo absoliučiai jokios grėsmės gyvybei, bet įtampa visame dalinyje tvyrojo tokia tiršta ir tvanki, kad rodės, jog viršun išmestas kareiviškas kastuvėlis tikrai liktų kyboti ore.

Ir iš pirmo žvilgsnio galima buvo pamatyti, kad tokia misija turi neribotas galimybes – na, nepavyko vieną kartą, bandyk kitą – ir taip, kol nusišypsos sėkmė. Bet iš tiesų viskas buvo sudėtingiau. Visi puikiai suvokė, kad galimybių langas veriasi. Ir šiam kartui liko tik plyšelis.

Todėl kai sučerškėjo radijo stotis, visų širdys turėjo išlipti per gerklę. Bet niekas net nekrūptelėjo, greitosiomis apžvalgęs saviškius, patenkintas pastebėjo dalinio vyresnysis.

– Tango Oscar Charlie… aš Medis. Ryšio patikrinimas. Klausau.

Dalinio vyresnysis linktelėjo kariui, gulinčiam arčiausiai radijo stoties – girdi, atsiliepk. Tačiau šiam pavyko ne iš karto – paspaudus tangetę, balsas akimirkai kažkur dingo. Teko atsikrenkšti.

– Me… Medi, aš Tango Oscar Charlie. Girdžiu tave gerai ir suprantamai. Klausau.

–  Tango Oscar Charlie, koks jūsų parengtumas? Klausau. – Pašnekovo balsas buvo kimus, šiek tiek seniokiškas.

Ryšininkas nervingai nurijo seilę, ir jau nebepaisydamas protokolo, pratrūko:

– Medi, parengtumas šimtaprocentinis. Aktorius suremontuotas, pilnai įkrautas, patikrintas, veikia. Ryšys su Aktoriumi stabilus, rezervinis ryšys – išbandytas, stabilus. Ryšio stiprumas numatyto kontakto zonoje – geras. Ne taip… ne taip, kaip paskutinį kartą.

Kuriam laikui stojo tyla. Kurios po keliolikos sekundžių pirmasis neištvėrė dalinio ryšininkas.

– Medi, aš Tango Oscar Charlie. Ar girdi? Klausau.

Užtruko, kol radijo stotis vėl sutraškėjo.

– Girdžiu, Tango Oscar Charlie. Nesusimaukit, vaikinai. Medžiokliui jau nusibodo, vargu ar sugebėsiu įkalbėti pratęsi medžioklę dar vienai dienai. Kontaktas turi įvykti šiąnakt, arba operaciją teks nukelti neribotam laikui. Klausau.

Ryšininkas krūptelėjo – tiesiai jam prieš nosį šmėkštelėjo vado ranka. Šmėkštelėjo ir perėmė mikrofoną.

– Medi, mes suprantam. Bet ir tu suprask – technika nepritaikyta šiems laik… tokioms sąlygoms. Užvakar jūs apsistojote tokioje dauboje, kad niekaip negalėjom užtikrinti ryšio, Aktorius pametė signalą pusiaukelėje, o mums lįsti arčiau jūsų būtų pernelyg neatsargu. O vakar… na, Aktoriaus modelis nėra pritaikytas judėti tokioje miškingoje aplinkoje, mūsų matomumas ribotas, todėl nenuostabu, kad įstrigo kerplėšoje ir nusilaužė vieną iš kojų. Bet dabartinio kontakto zona atrodo gera. Ryšį tikrinome. Aktorius sutaisytas ir parengtas. Tikimės sėkmės. Klausau.

Tyla eteryje šįkart buvo ilgesnė.

– Tango Oscar Charlie, gerai. Puota prasidės sutemus. Tikėtinas optimalus kontakto laikas – daugmaž antra valanda po Mėnulio patekėjimo. Kai Medžioklis pajudės, pranešiu. Dar pasistengsiu, kad Medžioklis būtų ypatingos būklės – radau čia šio to, – eteryje pasigirdo seniokiškas krizenimas. – Tai sėkmės mums visiems, vaikinai. Pabaiga.

Vadas atidavė mikrofoną ir apžvelgė saviškius.

– Na ką, paskutinis šansas, vaikinai. Jei ne dabar – tai kažkada kitąkart, ir jau nebe mes. Jei tik vadovybė išvis nepersigalvos ir neatšauks operacijos. Ražiena, Tritaški, po valandos išjudate į stebėjimo postus, Metras ir Prezidentas į tašką Golf tuo pat metu išgabena retransliatorių, o Bėgis ir Kunigas – kryptinius garsiakalbius. Iki tol – poilsis! Tik Grafe, Trane, – žinau, kad jau turbūt šimtą kartą tikrinote ir pertikrinote šitą mūsų padarą, ir kad ne vien jūs kalti dėl to, kas nutiko ir nenutiko anksčiau – bet būkit geri, padarykite viską, kad šįkart tikrai pasisektų. Nes kaip ir sakė Medis, tai – paskutinė galimybė.

***

Valdovas jautėsi maloniai apsvaigęs. Taip, ši medžioklė užsitęsė ilgiau nei planavo jis pats, ir žynio prietaringumas bei kabinėjimasis prie, atrodytų, smulkiausių detalių, ją tik dar ištempė – bet šįvakar pats sau galėjo pripažinti, kad iš tiesų buvo gera. Taip gera, kad net nesinorėjo pripažinti sau pačiam – nes juk jei laimės susikaupia daugiau, ji tarsi perpildytas ragas išsilieja, ir galiausi lieki su vos keliais gurkšniais.

Šauni kelionė. Iki ilgo žygio pabaigos ištvėrę tik artimiausi, seniai pažįstami bei patikimiausi bendražygiai. O ir laimikiu skųstis neišeina – juk pirmąkart šį rudenį pavyko sumedžioti taurą! Ačie, Žvorūna!

Atrodė, net ir midus šiandien buvo skanesnis, saldesnis, svaigesnis. Net ir miestukas – ką ten miestukas, iš tiesų tiesiog įtvirtinimai su keliolika gryčių aplinkui prie dviejų upių santakos, kurį šiandien prajojo – atrodė tikrai patraukliai.

Valdovas pajuto į jį įbestą žvilgsnį. Na, taip, žynys. Tas erzinantis, įkyrokas – bet ir tenka pripažinti, tikrai vertingas seneliokas. Ak, kaip lengviau būtų be jo. Bet… ir kaip būtų sunku. Tu kaip šuva, Lizdeika. Kaip šuva, kuris prišika kiemą, bando pulti svečius ir net kai kuriuos savus, bet ir įspėja apie nesavą, ir gina savo šeimininką iki paskutinio kraujo lašo.

Valdovas nusišypsojo ir tebežiūrėdamas žyniui į akis, pakėlė ragą su midumi. Į tavo sveikatą, seni. Į tavo sveikatą, perdžiūvęs, bet vis dar audrų nenugriaunamas medi! Juk, sako, ir tave patį rado medyje? Kaip ten pasakoja – aro lizde? Cha!

Tačiau ištuštinęs ragą pajuto, kad jau reikėtų ir aplankyti krūmus. Ir pamiglijusiu žvilgsniu apmetęs laužų plačiai nutviekstą stovyklavietę, atsiduso. Teks truputį pažingsniuoti, kad ištrūktų iš šviesos. Et, ką gi jau.

Valdovas atsistojo – ir dar pamatė, kaip žynys prisidėjo prie lūpų vieną iš savo žvėrių ilčių vėrinių bei ėmė melstis – ar bent jau kažką veblenti. Keisti tie dievų žmonės. Bet be jų vis dėlto sunkiau, nei su jais.

***

Kai sučerškėjo radijo stotis, visų širdys turėjo išlipti per gerklę. Bet kiek tokioje vėlyvo rudens tamsoje sugebėjo įžvelgti dalinio vadas, nė vienas jo vaikinų net nekrūptelėjo. Šaunūs vaikinai, dar spėjo pagalvoti, prieš pasigirstant pašnekovo balsui.

– Tango Oscar Charlie, aš Medis. Medžioklis pajudėjo. Kartoju – medžioklis pajudėjo, numatyta kryptimi. Klausau. – seniokiškas balsas atrodė įsitempęs.

– Medi, aš Tango Oscar Charlie. Pranešimą gavau. Aktorius paruoštas. Operaciją pradedame. Pabaiga.

***

Valdovas pagaliau išžirgliojo iš laužų nušviestos teritorijos. Po šimts Dvokučio išnarų, ar čia midus stipresnis, ar jau senatvė? Kiek širdį šįvakar viskas džiugino, tiek dabar žingsniai dėliojosi painiau. Užtat kaip viskas gražu atrodė aplinkui! Šitokie gražūs pakeliui pasitaikiusių laužo liepsnų šokiai, tokie įstabūs ir spalvingi šešėliai! Ir dar tas sumedžiotas žvėris… pala, o koks ten buvo žvėris? Briedis? Ar tauras? Kvailas klausimas, aišku… bet… ne, iš tiesų, ką mes ten šiandien sumedžiojom?

O tada trenkė tai. Ne iškart – prieš tai dar paliejo vieną iš krūmų, ir jau sukosi atgal – bet paskui net negalėjo tiksliai pasakyti žyniui, kas nutiko pirma: ar pasigirdo garsas, ar pamatė tai.

Tai skardėjo kaip šimtai, gal net tūkstančiai staugiančių vilkų. O kai visas apstulbęs, dar tarsi sapne atsisuko į garso kryptį, ant kalvos visai netoliese pamatė TAI – lyg ir vilką, bet visą padengtą mėnesienoje žvilgančiais šarvais. Vilką, kuris (gal tik pasirodė?) viena koja šlubuodamas keistais žingsniais išsliūkino ant kalvos tiesiai priešais, užvertė galvą – ir užstaugė. Užstaugė taip, kad niekada nepasimirš. O tada apsisuko ir didingai (bet ir keistai – nežvėriškai ir nežmogiškai) nužengė atgal į mišką.

Kaip grįžo į savo žygio šėtrą, gerai neprisiminė. Galva buvo apsunkusi, žingsniai nebuvo tvirti – bet ausyse ir mintyse tebestaugė tūkstančiai vilkų. Prieš panirdamas į sapną, prieš save išvydo aštrų žynio žvilgsnį.

– Kunige, ar viskas gerai? Ar nieko nenutiko?

Tačiau tik mostelėjo ranka, lyg tikėdamasis žynį nubaidyti tarsi įkyrią užsilikusią rudeninę musę. Dar lyg ir buvo kilęs noras kažką pasakyti – tačiau nebeišturėjo ir čia krito į miego saldybę.

Prabudo paryčiais. Ir vos atsigėręs vandens iš šalia rūpestingai padėto kaušo, sargybiniams įsakė pašaukti žynį.

– Lizdeika, aš… Tu nepamanyk, tu gi mane pažįsti. Bet prisapnavau. Prisapnavau, tiek, kad… Ar tai gali ką nors reikšti?

Ir jausdamasis nejaukiai, perpasakojo. Viską, ką prisiminė. Tik akimirką pasirodė, kad žynys net su palengvėjimu atsiduso.

– Taip, kunige. Tai reiškia, kad dievai siunčia svarbią žinią. Tai reiškia, kad šioje vietoje įkūrus miestą, žinia apie jį bus tokia garsi, kaip geležinio vilko, kaip tūkstančio vilkų giesmė!

Valdovas sutriko. Įkūrus miestą šioje vietoje? Kokioje dar vietoje? Miškuose aplink šitą menkutę tvirtovę ir keletą gryčių? Nors… dviejų upių santaka, aišku, nėra labai blogai. Ir žemės aplink čia atrodo neblogos, lydimus įkurti nebūtų sunku. O dar ir muitų galimybės…

***

[VISIŠKAI SLAPTAI]

[NUO: JUNGTINIŲ BALTIJOS ŠALIŲ GYNYBOS MINISTERIJOS]

[KAM: LR ISTORIJOS IR TEMPORALINĖS KOREKCIJOS KOMITETUI, JUNGTINĖS EUROPOS TEMPORALINĖS KOREKCIJOS KOMISIJAI (UETCC), PASAULINEI TEMPORALINĖS KOREKCIJOS ORGANIZACIJAI (ITCO)]

[DATA: 2124 m spalio 12 d.]

PROBLEMATIKA: Remiantis Vilniaus, Rygos, Talino, Varšuvos, Vašingtono, Kalifornijos, Karolinskos ir Helsinkio universitetų tyrimais [nuorodos pateikiamos priede nr. 3], Vilniaus miestas gynybos vektorių atžvilgiu yra įkurtas itin neoptimalioje lokacijoje, kas kelia didelius iššūkius regiono saugumui.

SIŪLYMAS: Remiantis Vilniaus, Varšuvos, Vašingtono, Harvardo bei Miskatoniko universitetų tyrimais, o taip pat Trečiosios Iteracijos Karo studijų instituto (TIISW) [nuorodos pateikiamos priede nr. 4], siūloma inicijuoti temporalinę intervenciją, siekiant Vilniaus miesto istorinį kūrimąsi geomorfologiškai perstumti 30 kilometrų (18 mylių) viena iš rekomenduojamų krypčių [galimos koordinacijų opcijos pateikiamos priede nr. 5].

OPERACIJOS SCENARIJUS: skyriaus apimties dalinys itin ribotam (iki savaitės) laikotarpiui perkeliamas į [priede nr. 5 ] patiekiamą lokacijų zoną 1320-1322 metų laikotarpyje, kuriame jau dirba ilgametis Temporalinių intervencijų agentas. Pasitelkus pritaikytą [angl. customized] „Dodgeson Dynamics“ robotą ir temporalinio agento įtaką, regiono lyderiui pasiūloma administracinį regiono centrą kurti optimaliose lokacijose.

[REZOLIUCIJA]: PATVIRTINTA tolesniam operacijos vertinimui.