20. Tawmas “Atrinkti įrašai apie subjektą GL4”
Subjektas GL4 prabudo kelias rotacijas prieš invazinių raudonlapių organizmų įsiveržimą į zoną M6X.
Jų paviršius raudonas, apačia juoda, o šaknys – aštrios, panašios į iltis. Jie nepriklauso nuo žvaigždžių šviesos, maitinasi gentainiais.
⭘
Pirmiausia buvo sunaikinti stipriausi vietiniai organizmai. Vienas iš vyresnių GL4 giminaičių priešinosi keletą rotacijų, kol raudoni padarai praplėšė jo išorinius audinius ir išsiurbė jį per šaknis.
Antrajame etape raudonos būtybės paėmė labiausiai įsišaknijusius vietinius kartu su dirvožemiu ir išgabeno ta kryptimi, iš kurios prasidėjo invazija.
Tada likusiems vietiniams buvo karpomos šaknys, o natūralus dirvožemis sluoksnis po sluoksio pakeistas atgabentiniu. Kai kurie nustojo priešintis, kai pasikeitė jų lapų spalva.
⭘
GL4 iš kairės pusės išaugo raudonas ūglis, akivaizdžiai kitokios sudėties nei likusi kūno dalis. Jis skleidė kartų, riebų, aštrų ir degančio akmens kvapą.
Subjektas PRK8N jį nugenėjo.
Subjektas GL4 kartu su kitais vietiniais paliko zoną M6X.
⭘
M6X grupė pasiekė akmeninę olą, kur buvo pakankamai drėgmės, tačiau trūko šviesos sveikam augimui.
Subjektai paeiliui išeina surinkti atsargų.
Kai subjektas L13P4 buvo pagautas raudonų padarų ir niekada negrįžo, subjektas DRBL4 ėmė laikyti savo lapus sulankstytus net tada, kai į ertmę patekdavo šviesa. Ji atsisako kitų surinkto vandens, nes bijo nusinuodyti.
DRBL4 nuolat atmeta grupės prašymus judėti link šviesos ar atsigerti.
Pamažu DRBL4 visiškai nustojo reaguoti, jos galūnės suaugo, o šaknys susiliejo su akmeniniu grindiniu.
Likusi M6X grupės dalis surado kelią pabėgti.
⭘
M6X grupė pateko į pilką, aliejingą dirvožemio sluoksnį, sukeliantį cheminius nudegimus.
Subjektai apsisaugojo savo šaknis padengę iš M6X atsineštu dirvožemiu.
Jauniausieji subjektai (ypač GL4, PU6S ir U0SS) neturėjo sukaupę pakankamai dirvos, todėl kiti subjektai aukojo savo, tačiau kito subjekto dirva nėra tokia efektyvi.
Jauniausiems subjektams kaip alerginė reakcija išdygo nauji ūgliai su uždegimo simptomais.
Subjektui PU6S išaugo ilgos, plokščios, žemai besidriekiančios galūnės, kurių galiukai krypsta link pažeistos vietos. Visa kita buvo PRK8N nugenėta.
⭘
Subjektams grįžo uždegiminiai ūgliai, net ir subjektui PRK8N nugenėjus tai kelis kartus. PRK8N teigė, jog reikia atsargumo, kad nenugenėtų to, ko nereikia.
⭘
PRK8N nugenėjo tris sveikas galūnes.
⭘
GL4 vengia PRK8N jau keletą rotacijų.
⭘
M6X paliko teritoriją.
Infekcija kontroliuojama reguliariu genėjimu.
⭘
M6X pateko į šiltąjį P137U5 regioną, kur vyrauja šviesus, sausas dirvožemis ir tanki žalia augmenija. Vietiniai organizmai aukštesni už M6X subjektus, jų lapai ryškesni, o vainikai žymiai platesni.
Per pirmas rotacijas temperatūra išlieka švelni.
Vietiniai organizmai priartėjo nerodydami priešiškumo požymių. Keletas subjektų apsikeitė dirvožemiu. Žalingų reakcijų nepastebėta.
M6X buvo leista pasilikti.
⭘
Pirmasis pokytis buvo pastebėtas U0SS.
Jo viršutinė dalis išsiplėtė ir pradėjo auginti vienas ant kito besidengiančius lapus, primenančius vietinių organizmų karūnas. Ši adaptacija suteikė daugiau pavėsio, neapribojant judėjimo.
Šalia U0SS augantis vietinis organizmas išaugino siauresnes, tankesnes galūnes, panašias į M6X subjektų.
Per keletą rotacijų tos pačios savybės išplito abejose populiacijose.
Tiesa, subjekto U0SS vienas sluoksnis yra kiek pakrypęs į vieną pusę. Šis požymis neužfiksuotas kitur.
⭘
M6X dirvožemis po paviršiumi išlieka atskiriamas, kaip ir vietinis dirvožemis, tačiau nė viena iš ribų nėra aiškiai matoma.
Šioje pereinamoje zonoje galima rasti unikalių, niekur kitur neužfiksuotų subjektų.
Augimas intensyvus. Nė vienas dirvožemis nepanaikino kito.
⭘
Dėl anksčiau atlikto genėjimo kelios GL4 galūnės auga aplink randą ir nevienodais kampais bei greičiais. Niekas dėl to neatrodo susirūpinęs, tačiau GL4 vengia bet kokio artimesnio kontakto. Artimiausias draugas jai yra žvaigždžių šviesa.
⭘
U0SS ir PU6S pasivijo GL4.
U0SS kelis kartus pasuko viršutinį vainiką taip, kad GL4 matytų į šoną pakrypusį jo sluoksnį. PU6S išskleidė ilgas plokščias galūnes ir kelis kartus jomis palietė žemę.
Galbūt, jie bando parodyti, jog dėl savo bruožų jie nesusilaukia neigiamos reakcijos iš aplinkinių, tačiau GL4 tik susigėsta nuo dėmesio ir vis tiek laikosi atokiau.
⭘
Atsibunda vis daugiau subjektų, tačiau kai kuriems iš jų išsivystė ūgliai su uždegimo simptomais, nepaisant to, kad jie patys nelietė užterštos dirvos iš ankstesnio regiono. PRK8N vos spėja genėti visus subjektus.
Keletas vyresnių M6X subjektų pradėjo įleisti šaknis. GL4 pakartotinai tikrina jas.
PRK8N pasiteiravus, kodėl tai daro, GL4 atsakė, kad ji niekada niekur neįleis šaknų.
⭘
Švelnus sezonas baigėsi.
Kylant temperatūrai, vietiniai organizmai naturaliai perėjo į kitą fazę, tačiau M6X subjektams net ir pradėjus suskleisti lapus šviesiausiomis valandomis, jie vis tiek sparčiai praranda drėgmę.
Nepaisant to, kad naujos mutacijos dabar teikė daugiau pavėsio, sezono pokytis buvo per stiprus, kad M6X čia galėtų pasilikti.
Vietiniai organizmai pradėjo ruoštis audrų sezonui ir perspėjo M6X grupę.
M6X ruošėsi audrai, kaip buvo įpratę – susigūžę kartu į bendrą ratą, užstodami dirvožemio kalvą nuo vėjo ir lietaus.
Tačiau audros šiame regione kitokios.
⭘
Audra prasidėjo anksčiau nei tikėtasi.
Nors įsišakniję subjektai atsilaikė prieš potvynį, ne visi spėjo įsikibti.
Smarkus potvynis nuplovė dirvą ir porą jauniausių subjektų.
U0SS pasileido vytis.
GL4 bandė sekti paskui, tačiau PRK8N ją sustabdė.
⭘
Audrai nurimus pasimatė pasekmės: išplautas dirvožemis; dumblas padengė visą peizažą, neliko spalvų; nulaužtos galūnės; sunaikinta terpė jauniems organizmams; gėlas vanduo lieka tik prisiminimu. Viskas pasikeitė per naktį.
⭘
GL4 rado U0SS liekanas ant uolienų. Jo galūnės buvo susirietusios aplink dirvožemio sankaupą, o po jomis judėjo keli po audros išlikę jaunikliai.
⭘
GL4 viršūnėje išaugo dviem sluoksniais persidengiantys lapai, vienas sluoksnis šiek tiek pakrypęs į vieną pusę.
¤
Kelionės metu karštis nesiliovė.
Subjektai be naujų vainikų būtų patyrę stiprią dehidrataciją. Sluoksniuoti lapai sumažino tiesioginį saulės poveikį ir sulėtino drėgmės netekimą.
Iš P137U5 organizmų perimtas prisitaikymas leido M6X toliau judėti.
¤
M6X atvyko į vėsesnį FNG regioną, kur žemė po tankiu grybų sluoksniu išliko drėgna ir maloniai vėsi.
Vietiniai organizmai buvo palyginus mažesni. Jų šaknys buvo sujungtos plačiais grybų tinklais.
Tačiau plačios karūnos, kurias M6X subjektai suformavo P137U5 regione, buvo nepriimtinos vietiniams subjektams, mat šie vainikai per daug sulaiko drėgmę, o tai trukdytų vietiniam augimui.
Vietiniai organizmai pareikalavo M6X išvykti.
Subjektas KL3V5 nusipjovė kelias galūnes ir ilgą išorinio paviršiaus dalį, bandydamas atrodyti kaip vietiniai subjektai. Operacija paliko gilius randus.
Vietiniai leido jam pasilikti, bet niekada nepriėmė į vidinį ratą.
¤
Nepaisant pakartotinių genėjimų ir kurį laiką iš pažiūros stabilizavusios būklės, subjekto PU6S sveikata pablogėjo kelionės metu. Grįžo ankstesnės infekcijos simptomai.
Pirma – minkštumas po žieve ankstesnių genėjimo žaizdų vietoje, tada apatinių šaknų patamsėjimas.
PRK8N toliau genėjo paveiktus audinius, kol beveik nebeliko ką genėti, išskyrus šerdį.
¤
Ryte GL4 apkabino PU6S.
GL4, kiek tik sugebėjo, stengėsi apsaugoti PU6S dirvožemį nuo vėjo, tačiau nepajuto, kaip nukrito paskutinis PU6S lapas.
¤
GL4 išaugo ilgos, plokščios, žemai besidriekiančios galūnės, kurių galiukai nuolat krypsta link pažeistos vietos. Šios galūnės uždengė randą.
PRK8N nesiruošė to išgenėti.
¤
M6X pasiekė 70LR regioną su giliu ir tamsiu dirvožemiu, bei gerai išvystyta vandens ir saulės šviesos infrastruktūra.
Aplinka ir vietiniai gyventojai daug kuo primena M6X zoną.
Nepaisant spalvingų žiedų gausos, atrodo, kad vietiniai gyventojai patyrė nemažai išbandymų.
Jie neslepia savo randų, priešingai – nekantriai laukia, kol naujokai įtrins juos savo dirva.
M6X vis dar slepia savo randus, kruopščiai apsvarsto kiekvieną žingsnį, todėl vietiniams atrodo pernelyg atsargūs.
¤
M6X prireikė nemažai rotacijų, kol jie atsivėrė ir priėmė vietinių svetingumą. GL4 pirmoji priartėjo prie vietinių.
¤
Per keletą rotacijų abejose grupėse pasirodė naujos atžalos.
Kai kurie M6X subjektai išvystė spalvingus žiedus, o keli vietiniai organizmai išaugino storesnes apatines galūnes, geriau pritaikytas judėjimui.
Vyresni M6X subjektai pradėjo įsišaknyti kartu su vietiniais. Jie galūnėmis glosto vieni kitų randus.
GL4 prisileidžia vietinius, kurie domisi jos nelygiomis galūnėmis.
Pirmą kartą GL4 praleido tokį ilgą laiką nesiruošdama išvykti.
¤
Praėjo keletas rotacijų, ir iš dirvos, praturtintos kritusiais subjektais, prabunda vis daugiau jauniklių. Vyresni subjektai taip pat nuolat renkasi čia, pavėsyje.
GL4 dažnai žiūri į žvaigždes, savo ilgomis apatinėmis užsilenkiančiomis galūnėmis glostydama savo viršutinį vainiką.
GL4 čia pradeda įsišaknyti.
✧
Naktį slapta įsibrovė naujokų banga.
Jie buvo rasti šventajame tvenkinyje ir teigė esą pabėgę nuo ekstremalios sausros. Jų dirvožemis buvo blyškus ir sausas. Vietoj lapų jie turėjo spyglius.
Kelių iš jų viršūnėse buvo genėjimo randų.
Šis regionas jiems atsivėrė, kaip ir M6X grupei, tačiau jų atvyko daugiau nei bet kokios anksčiau šiame regione stebėtos migracijos.
✧
Vietiniai gyventojai vis dar siūlo naujokams mainytis dirvožemiu, bet naujokai domisi tik vandeniu.
70LR organizmas buvo subadytas spygliais šalia šventojo tvenkinio; jį apsupo naujakurių spygliai.
Vietiniai apsupo sužeistąjį, tačiau toliau nuo tvenkinio stūmė jį, o ne naujakurius. Vietiniai spyglius gina kaip būtinybę savisaugai iš kur atvyko naujokai.
✧
Dirvožemis toliau keičiasi.
Naujokų šaknys tapo tokios tankios ir plačios lyg kilimo klodas.
Vietiniai organizmai bei M6X nebepasiekia įprastų dirvožemio gylių. Sulėtėjo augimas, atrofavosi šaknys.
Kai kuriems vietiniams ir M6X nariams išsivystė spygliai, tačiau vietinių spygliai yra spalvingesni.
Naujokai apibūdino naują dirvožemį kaip sveikesnį nei anksčiau.
✧
Naujokų šaknys pasiekė šventojo tvenkinio dugną ir išplito į visas puses. Vandens lygis krito, nors lietaus nebuvo mažiau.
✧
Naujakuriai nebeišvyksta iš šventojo tvenkinio ir pradėjo leisti ten šaknis. Vietiniai nebepasiekia vandens dėl spyglių tankumo.
✧
PRK8N sunkiai reaguoja į šviesą, o galūnės tapo vis sunkesnės pakelti. Vis atsirasdavo dėmės, kurias nugenėdavo GL4.
GL4 nepastebi, kad jos viršutiniai lapai džiūsta, o kai kurios galūnės baigiasi ne lapais, o aštriais spygliais.
Per keletą rotacijų naujokų šaknys pakeitė dirvožemį; nyksta subjektų spalvingumas; sunaikinta terpė jauniems organizmams; gėlas vanduo lieka tik prisiminimu. Pokytis įvyko per lėtai, kad kas nors pastebėtų.
✧
PRK8N žvaigždžių šviesos apšviestoje baloje parodė GL4, jog jai iš galo dygsta raudonas aštrus ūglis, skleidžiantis skaidrų, tirštą skystį, leidžiantį kartų, riebų, aštrų ir degančio akmens kvapą.
✧
GL4 per skausmus išvadavusi šaknis paliko 70LR regioną nešdama kelias saujas sukaupto dirvožemio. Paskui vedėsi kelis jauniausius M6X bei 70LR subjektus.
✧
Nusilpę jaunikliai kelia nerimą GL4. Jiems reiškiasi alerginiai požymiai, dreba net nepučiant vėjui.
GL4 supylė visus savo dirvožemius į vieną kalvą ir įleido ten šaknis.
✧
Jaunikliai sveiksta ir semiasi jėgų iš GL4 dirvožemio bei saugiai bręsta GL4 galūnių pavėsyje.
✧
Vienas jauniklis išaugino dvisluoksnį, į vieną šoną pakrypusį vainiką; kitas – žemas, plokščias galūnes, užsisukančias į vidų.
GL4 uždegiminius audinius nugenėjo iki sveikos galūnės dalies, o sveikus, nors ir nevienodus, ūglius paliko augti.
Po GL4 šaknimis aptikta uždegimus sukeliančo dirvožemio, tačiau GL4 tai izoliavo ir niekada neleido nuodams pasiekti jauniklių šaknų. O raudoną ūglį ant nugaros rodė kaip pavyzdį, ko vengti.
✧
Aplink GL4 pradėjo jungtis skirtingų dirvų grybiniai tinklai.
Jaunikliai, ūgtelėję ir iškeliavę į skirtingas puses, po kelių rotacijų sugrįžo su nauja dirva papildyti regioną GL4.
Kiti atvykėliai buvo pasitinkami svetingai, įsitikinus, jog jie ne invaziniai.
✧
Nakties stebėjimo metu GL4 ir jos jauniklių viršūnės buvo nukreiptos ta pačia kryptimi.
☆