Author: admin (page 3)

Prisiekiu – artėjančią driskių ataką buvo galima užuosti. Kaip sakė Dmytro: gyvas orkas smirda labiau nei miręs. Įstrigę ant Liškiavos…

Ką pagalvotumėte, jeigu kažkas imtų jums pasakoti apie troleibusą vaiduoklį? – Žiauri nesąmonė, – sakau aš, viena ranka laikydamas elektroninę…

Grendeilas slėpėsi už uolos neaukštų, nuplikusių kalnų grandinės papėdėje. Tai buvo ne pati geriausia vieta ieškoti priedangos nuo skraidančio ir…

Grįžau namo. Kaip seniai čia nebuvau. Miglažerio vanduo teliūskuoja į pakrantės akmenis, raibuliuojančiu jo paviršiumi iš kito kranto atskrieja Universiteto…

Kęstutis pro langą žiūrėjo į Rytus. Brėško. Kažkur ten, giriose, laukė Trakai. Ar Algirdas randa laiko pasirūpinti gimtine? Marienburge Kęstutis…

Apie Jį žinojo visi. Nuo ankstyvos vaikystės girdėdavome pasakojimus apie Miškan išėjusius jaunuolius. Kol kas dar nė vienas negrįžo, bet…

Auštant ankstyvo rudens rytui, miesto gyventojai jau bruzdėjo savo mediniuose ir mūriniuose nameliuose. Gatvėse girdėjosi pirmųjų vežimų braškėjimas, kanopų kaukšėjimas,…

            – Meistre, atleiskite už sutrukdymą…              Aš pakėliau sunkų žvilgsnį nuo alaus bokalo ir pažiūrėjau, kas čia išdrįso prieiti.…

Ši istorija mus pasiekia iš žmonijos apyaušrio, kai mūsų protėviai gyveno Ereche – milžiniškame koridorių ir kambarių labirinte. Nežinojo nei…

Sunkūs debesys patikimai slėpė mėnulio diską. Moteris su kūdikiu ant rankų netvirtu žingsniu sekė paskui vyrą, kuris žingsniavo šiek tiek…

Dievulis Ne, Kamilei nepasirodė. Šakos, nors be lapų, buvo susipynusios su niekuo nesupainiojamu būdu. Ji priėjo prie konteinerio  ir trūktelėjo.…

Prietarlė Žaibgalos kaimo taisyklės: Nešvilpauti patalpoje; Nedaužyti veidrodžių; Nesisveikinti per slenkstį; *** Kaime buvo tylu kaip šiąnakt pas mus. Žmonės…

Guobai – Tik ne pro Guobus! – vaikus į lauką žaisti,  ar į mokyklą išlydėdamos šūkteldavo motinos. Tarsi būtų įmanoma…

Gaidys! Aš sakau tau, ten buvo milžiniškas gaidys. Tikra pabaisa. Jau dešimt metų klaidžioju senosios Lietuvos dykynėse, daug baisių padarų…

Prisimenu ją: laukinę, tamsią ir sapnišką, kupiną daugialypio šnarėjimo ir knibždėjimo visame kame. Vietą pilną gyvybės ir garsų, ir tuo…

Po pirmos tikros mirties ilgai negalėjau grįžti į gyvenimą. Įstrigau, buvau nei gyva, nei mirusi. Juk man nepavyko, neparvedžiau pakeleivio.…

Tai buvo visiškai normali ir niekuo neypatinga diena. Žmonės dirbo savo įprastus darbus, vaikai mokėsi įvairių dalykų mokyklose, saulė švietė,…

Vėlyvą rudenį, vėlyvą vakarą, į vakarinę pamaldą mažoje bažnytėlėje “rajone” tarp kirpyklos ir vairavimo mokyklos pamažu rinkosi reti parapijiečiai. Lauke…